Per Lietuvą (taip pat Latviją ir Estiją) ritasi George’o Soroso kritikos banga. Ar tai ne kas kita kaip smetoninė pavydo ir neapykantos žydams banga? Pavydo ne dėl pilnų kišenių, netgi ne dėl įtakos – o dėl vienybės, kurią lietuviai pasiekia keliskart per šimtmetį, tik prarasdami ir atgaudami nepriklausomybę.
Ko nors pavydint ar pavyduliaujant, ko nors nesugebant pasiekti, lengviausia apkaltinti savo vyrą – išvadinant jį impotentu, gėjumi, valkata ir panašiai. Todėl lietuviai kaip tauta mėgsta apkaltinti žydus, rusus, lenkus, pasityčioti iš gudų – bet niekada nepaprieštaraus savo išrinktai valdžiai, nebent šventoji televizija jiems pasiūlys apvynioti Prezidentūrą tualetiniu popieriumi (arba pasmerks studentų bandymą keliais rulonais apjuosti Seimą). Lietuviai panašėja į vakariečius tuo, kad, vis dažniau eidami apsipirkti, vis rečiau kišasi į valdžios (kaip ko nors svetimo) reikalus. Pastaruoju metu tik per rinkimus – ta pusė gyventojų, kuri dar balsuoja biuleteniais, o ne besidauginančiomis debito kortelėmis, būsto ir vartojamosiomis paskolomis, kurių privalumais, kaip sako bankai, vis daugiau lietuvių išmoksta naudotis.
Keliasdešimčia litų padidinus pensiją ar biurokrato algą, jie įtikės valdžią esant ne tokia jau bloga. O kieno sąskaita tai nutinka – Lietuvos energetikos saugumo (prarasto per neskaidrią ir pusaklę privatizaciją), irakiečių gyvybių (užtikrinant pigios naftos tiekimą), dalinio nepriklausomybės netekimo priimant Europos Sąjungos Konstituciją, didžiulių išmokų žemdirbiams (besiremiančių nenašia Europos žemdirbyste ir nuolatiniu Afrikos bei Pietų Amerikos skurdinimu) – nesvarbu. Juk tai „valdžios“ darbas. Lyg kiekvienas mūsų nebūtų tiesiogiai morališkai ir praktiškai atsakingas už mūsų Vyriausybės, prezidento ir Seimo darbą. Ar vieną dieną neatsibusime kaip Anglija – subombardavus metro? Bet Užsienio reikalų ministerija tiki, kad Osama supranta, jog Lietuva, kaip pasakė dainininkas George’as Michaelas, tėra Amerikos (o dabar ir ES) pudelis.
Kas būtų Lietuva be Soroso? Tai būtų Vilnius be vakarietiškų knygų bibliotekos ir Lietuva be jų vertimų. Lietuva be stipendijų Centrinės Europos universitete Budapešte. Be (nepriklausomų nuo Lietuvos oligarchų) pilietinės visuomenės organizacijų, visą Lietuvą aprėpusių „Civitas“ piliečių diskusijų klubų. Tai būtų ta pati Lietuva, tik dar toliau už Vakarų pakraščio, dar labiau kolonija, oligarchija, vadinanti save Šiaurės Atėnais ir Jeruzale. Tai būtų Lietuva su miegančiu ir besislepiančiu po anglišku adresu ir pavadinimu „Lithuanian Institute“, vakariečių kultūrininkų ironijos taikiniu, renkančiu (be piliečių diskusijos – būtent moterišką) Lietuvos veidą.
Jei nebūtų Soroso – ar „VP Market“ ar „Hanner“ užimtų jo vietą, pakratydami kišenes ne reklaminėms paramos ligoniams akcijomis „Respublikoje“ ar pigios darbo jėgos iš Gudijos ir Ukrainos importui, o realiai paramai Lietuvos kultūriniam augimui ir laisvei? Vargu. Lietuva nesiėmė pati finansuoti to, ką remia Sorosas. Tas kumpanosis žydas nebuvo baisus tol, kol nepaaiškėjo, kad už jo pinigus bus tikrai kovojama su korupcija žiniasklaidoje, valdžioje ir savivaldybėse, su piliečių apatija. Kad jo pinigai rems tai, ko vietiniai oligarchai, lobstantys iš pigios tautiečių darbo jėgos, nenorės ar nedrįs paremti.
Vieną ir tą pačią savaitę tenka išgirsti kritiką ir kišimąsi į valstybės valdymą iš trijų Lietuvos verslo banginių (žinoma, ne iš pilietinės visuomenės). Bronislovas Lubys („Achemos“ grupė) nepatenkintas Algirdu Brazausku. Šarūnas Nedzinskas („VP Market“) – Soroso finansuojamomis pilietiškumo skatinimo ir kovos su korupcija organizacijomis. Arvydas Avulis („Hanner“) – Lietuva, kuri, priešingai nei Ukraina, gali leisti sau rinktis nepaklusti privačiam kapitalui be išlygų ir kur kartais net architektūros paveldo ekspertų išvados turi viršenybę prieš verslo interesus.
Senos mokyklos visuomenininkai, nuo Gintaro Beresnevičiaus iki Vytauto Landsbergio, klausinėja, kur ta demokratija Lietuvoje, kas ją bando sunaikinti. O ar ji kada nors Lietuvoje buvo – nuo mistinių LDK oligarchijos laikų? Ar ją kas nors prisimena? Ar neturime tik tos pačios oligarchijos? Gal tai pripažinę bent trumpam susivienysime taisyti savo ir Lietuvos charakterius, o ne kaltinsime vienas kitą dėl nelaimingos santuokos po iliuzine demokratijos vaivorykšte?
Šis straipsnis yra iš „Idėjų parko“ (http://www.omni.lt/?i$9359_174094) rubrikos, kurioje publikuojami „Omni.lt“ skaitytojų komentarai.
