Susipykti dėl pinigų? Prieš pat Kalėdas? Europos Sąjungai pirmininkaujantis Tony Blairas negalėjo sau to leisti. Kitos ES valstybės irgi.
Jeigu praėjusį savaitgalį ES biudžetas 2007-2013 metams būtų patekęs į aklavietę, T. Blairui tai būtų reiškę nelabai šlovingą jo iki šiol gana įspūdingos politinės karjeros pabaigą (kuri, tiesa, bet kuriuos atveju sparčiai artėja). O Europos Sąjungai reikėjo žūtbūt išvengti dar vienos krizės, nes prancūzams ir olandams nepritarus Europos Konstitucijai euroskepticizmas ir taip plačiai išplito.
„Grąžinkite mano pinigus“, – sukandusi dantis prieš kelis dešimtmečius reikalavo „geležinė“ britų premjerė konservatorė Margaret Thatcher. Ir gavo, ko prašė: ES iki šiol grąžindavo Didžiajai Britanijai jos „permoką“, nes esą jos žemės ūkis buvo nedidelis, o iš visų šalių narių įnašų sudarytas Bendrijos biudžetas daugiausiai remdavo būtent žemės ūkį kitose ES valstybėse.
„Imkite mano pinigus“, – savaitgalį dosniai pareiškė T. Blairas, kaip ir pridera tikram socialdemokratui, galvojančiam apie visą Europos Sąjungą, o ne tik savo valstybę. 2007-2013 metais Londonas „permoką“ vis dar susigrąžins, bet jau 10 milijardų eurų mažesnę.
T. Blairas jau figūruos istorijoje kaip vienas iš karo Irake iniciatorių ir ultrakonservatyvaus JAV prezidento George’o W. Busho parankinis. Todėl dar pasižymėti kaip politikui, sužlugdžiusiam ES biudžeto derybas, tuo labiau šalių naujokių sąskaita – T. Blairui nesinorėjo. Tiesa, jį dabar namuose kramsnos euroskeptiška bulvarinė žiniasklaida ir opozicijoje esantys konservatoriai, bet tai, matyt, mažiau skaudu.
Šalims naujokėms šis ES biudžetas – istorinis. Pavyzdžiui, Lietuva per 7 metus gaus 36 milijardus litų. Įdomu tai, kad visiems politikams toks ES biudžetas patinka, nors gal ir ne visiems taip, kaip dešiniajam Lenkijos premjerui, kuris striksėjo prieš kameras iš laimės. ES patinka ir kairiesiems, ir dešiniesiems, ir net jokiems (tarkime, mūsų darbiečiams). Patinka, nes ji solidari, nes ji padeda, nes ji socialdemokratinė. Kitaip tariant, Europos politikoje visi, net dešinieji kažkodėl mielai tampa socialdemokratais ir net striksi iš laimės. Tik štai vidaus politikoje...
(Tiesa, nemokamų pietų nebūna. Lietuvai reikės galutinai uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Be to, mūsų ir kitų naujokų rinka jau atverta ir užpildyta kitų ES šalių prekėmis.)
Ir vis dėlto pinigai svarbūs, bet ne jie lems ES ateitį. Europai trūksta paprasto atsakymo į paprastą, net banalų klausimą – kuo ji nori būti? Bendra rinka? Valstybių konfederacija? Federacija? Ar Jungtinėmis Europos Valstijomis?
Pinigai – gerai, pinigai su vizija – dar geriau.
„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
