Liepos 17 d. baigėsi aštuntasis Thomo Manno festivalis “Mes Europoje ir Europa mumyse”. Vienas geriausių Th. Manno kūrinių vadinasi “Užburtas kalnas”. Jo siužetas vyksta kalnuose esančioje sanatorijoje, kurios herojai negali ištrūkti iš tos vietovės - užburto kalno - orbitos.
Panašiai atsitinka ir tiems, kurie patenka į Th. Manno festivalius Nidoje.
Šie festivaliai turi magišką trauką. Ir koks sutapimas: jie taip pat vyksta ant Skruzdynės kalno - Th. Manno namelyje-memorialiniame muziejuje ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje. Kasmet gausėja festivalio gerbėjų būrys iš Lietuvos ir užsienio, daugiausia Vokietijos, Th. Manno festivalis, kamerinė menų šventė, tampa tikru Nidos kultūros renginių karaliumi. Juo nidiškiai gali didžiuotis ir todėl, kad talentingiausios meninės pajėgos per aštuonias dienas jiems ir jų svečiams pateikia nepaprastai turiningą ir didžiulį estetinį pasigėrėjimą teikiančią programą.
Aštuntojo Thomo Manno festivalio “Mes Europoje ir Europa mumyse” pradžia - liepos 10 d. miesto savivaldybės aikštėje Petrui Vyšniauskui saksofonu sugrojus Europos himną, o kameriniam “Aidijos” chorui sugiedojus J. S. Bacho choralą. Festivalio direktorė, Th. Manno kultūros centro direktorė Vitalija Teresė Jonušienė atidarė festivalį, pakviesdama kalbėti Vokietijos ambasadorių Alexanderį von Romą, Lietuvos kultūros viceministrą Gintarą Sodeiką ir miesto savivaldybės vicemerą Vigantą Giedraitį.
Aštuonias dienas trukęs festivalis stebino savo svečius renginių gausa ir solidumu. Muzikos programa kaip visada buvo labai apgalvota ir turininga. Skirtingų epochų kompozitorių kūriniai, pradedant didžiuoju J. S. Bachu, G. T. Hendeliu, romantikais J. Brahmsu, R. Straussu, F. Schumannu ir kitais, baigiant šiuolaikiniais lietuvių kompozitorių V. Bartulio, O. Narbutaitės, M. Urbaičio opusais, klausytojams pateikė tikrą muzikos puotą. Kompozitorius Vytautas Barkauskas specialiai festivaliui parašė nuotaikingą muzikinį kūrinį “Vasara 2004. Nida”, obojininkas Juozas Rimas daug netikėtumo ir džiaugsmo suteikė dainuodamas gražiausias lietuvių liaudies dainas, pritardamas joms obojumi. Iškilmingas ir klausytojų laukiamas buvo tradicinis lietuviškos muzikos vakaras (visi koncertai, išskyrus liaudies dainos valandą, vyko Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje), kurio “herojumi” tapo lietuvių muzikos patriarchas Juozas Naujalis. Programa vienijosi aplink J. S. Bachą, tapusį festivalio muzikinės programos dvasia. Šį kompozitorių programos sudarytoja muzikologė Ona Narbutienė pasirinko pagrindine tema kaip krikščioniškosios Europos muzikinį simbolį.
Aukštą koncertų lygį lėmė talentingų atlikėjų, tarptautinių konkursų laureatų būrys. Tai festivalių senbuviai Valstybinis Vilniaus kvartetas, Kauno styginių kvartetas, choras “Aidija”, jauniausia festivalio dalyvė pianistė Sonata Alšauskaitė, pianistai Jurgis Karnavičius, Eglė Perkumaitė, Daumantas Kirilauskas; smuikininkai Ingrida Armonaitė, Martynas Švėgžda von Bekkeris, vargonininkė Jūratė Landsbergytė, violončelininkai Ramutė Kalnėnaitė, Mindaugas Bačkus, fleitininkas iš Vokietijos Carstenas Hustedtas; solistės Natalija Katilienė, Sigutė Stonytė. Koncertus vedė Ona Narbutienė ir Vytautė Markeliūnienė.
Šalia muzikos vakarų svarią vietą festivalyje užėmė kultūrologinės diskusijos, kurias įžiebė trys pranešėjai: prof. K. Schloegelis iš Vokietijos, lenkų savaitraščio “Polityka” publicistas A. Krzeminskis ir lietuvių filosofė N. Putinaitė. Jų pranešimai apie europietiškumą ir tautiškumą pažadino auditorijoje daug naujų minčių, iškėlė diskusinių klausimų, į kuriuos atsakymo kiekvienas ieškos savyje. Diskusijoms vadovavo filosofas V. Ališauskas.
Buvo gausu parodų. Th. Manno namelyje atidaryta knyginės grafikos paroda “Dailininkų knygos iš Europos” (kuratorius K. Vasiliūnas), paliudijusi didelį šios meno šakos šuolį į avangardą. Nidos menininkų kolonijoje Dailės akademijos studentai tekstilininkai rodė savo kūrybą erdvinės ir sieninės tekstilės temomis (kuratorius J. Stankevičius). V. ir K. Mizgirių galerijoje trys jauni menininkai - skulptorius A. Aleksejevas, fotografė ir menotyrininkė S. Jastrumskytė ir videomenininkas R. Venckus sukūrė estetišką kamerinę aplinką, darniai jungdami skirtingas meno rūšis.
Daug estetinių išgyvenimų festivalio lankytojai patyrė pasiklausę muzikologo E. Gedgaudo ir dailininko R. Markeliūno pokalbio apie žymų lietuvių scenografą L. Truikį. Festivalio naujovė - kino naktys prie Nidos švyturio ant Urbo kalno. Tai trys vakarai su Vakarų Europos kino filmais, į kuriuos rinkosi daugiausia jaunimas. Šie kino vakarai praplėtė festivalio repertuarą, o jaunimas, kurio atstovų kino palapinėje susirinkdavo po kelis šimtus, parodė stebėtinai gražią bendravimo kultūrą.
Į festivalio uždarymą atvyko ir jį pasveikino festivalio globėjas, Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus su ponia Alma. Juos lydėjęs Neringos miesto meras Stasys Mikelis pabrėžė, kad šis Nidos festivalis yra vienintelis toks Lietuvoje, ir padėkojo visiems, kurie festivalio labui dirbo sutartinai ir nuoširdžiai. “Aidijos” choras ir Valstybinis Vilniaus kvartetas festivalį užbaigė puikia W. A. Mozarto muzika.
Th. Manno festivalį šiemet globojo ir Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, organizavo Neringos savivaldybė ir Th. Manno kultūros centras. Jo partneriai - Goethe’s ir Lenkų institutai Vilniuje. Rėmėjai - Lietuvos kultūros ministerija, Kultūros ir sporto rėmimo fondas, Vokietijos ambasada, Šiaurės Ministrų Tarybos informacijos biuras Lietuvoje, bankas NORD/LB, “Švyturys”.
Nidos evangelikų liuteronų parapija suteikė galimybę nemokamai koncertuoti savo bažnyčioje, be kurios ramios kamerinės erdvės jau neįsivaizduojami festivalio koncertai. Viešbučiai “Jūratė”, “Nidos smiltė”, poilsio namai “Kastytis”, kavinė “Seklyčia” ir kitos Nidos bei šalies įstaigos ir įmonės taip pat daugiau ar mažiau remia kasmetinį Th. Manno festivalį. Apie festivalio eigą žurnalistės Birutės Liauškienės dėka gausiai informavo Lietuvos radijas.
