Lotynų Amerikos valstybių vadovai antradienį prezidentui George'ui W.Bushui (Džordžui V.Bušui) pareiškė, kad JAV remiama "iškreipta" ekonomikos politika nuvylė jų šalis, tačiau jie sutiko drauge kovoti su korupcija ir terorizmu.
G.W.Bushas po dvejų metų, kai daugiausiai dėmesio skyrė beveik vien tik Irakui ir saugumo problemoms, Meksikoje vykusiame 34 Abiejų Amerikų valstybių susitikime vylėsi susigrąžinti regiono lyderių paramą.
Nors jie pritarė nuosaikioms priemonėms kovai su korupcija bei parėmė kovą su terorizmu, JAV prezidentui teko išklausyti ir daug kritikos, jog praėjusio dešimtmečio nevaržoma laisvos rinkos politika nepadėjo sumažinti skurdo, o tokias šalis, kaip Argentina, pastūmėjo į gilią krizę.
Kairiųjų pažiūrų Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva (Luišas Inasiju Lula da Silva) pareiškė, kad "Vašingtono konsensusas", Lotynų Amerikoje skatinęs rinkos reformą bei masinę privatizaciją, nesukėlė augimo, todėl milijonai lūšnynuose ir kaimeliuose gyvenančių žmonių ir toliau nesuduria galo su galu.
"Po 1980-ųjų, vadinamojo prarasto dešimtmečio, 1990-ieji tapo nevilties dešimtmečiu", - pareiškė jis ir paragino imtis naujos politikos, kuri tiesiogiai spręstų skurdo problemą.
"Tai buvo iškreiptas modelis, kuris klaidingai atskyrė ekonomiką nuo socialinių reikalų, supriešino stabilumą su augimu bei atskyrė atsakomybę nuo teisingumo, - teigė L.I.Lula da Silva. - Ekonominis stabilumas nusigręžė nuo socialinio teisingumo".
Lotynų Amerikos šalyse karas Irake nesulaukė didelės paramos, o tokiose valstybėse kaip Brazilija ir Argentina į valdžią atėjo kairieji, todėl JAV remiamą politikai užtikrinti pritarimą tapo dar sunkiau.
Prieš dvejus metus finansinį krachą patyrusios Argentinos prezidentas Nestoras Kirchneris sakė, jog praeities klaidos kartojamos ir šiandien. Jis skundėsi, jog negauna pakankamai paramos savo pastangoms atkurti ekonomiką ir išmokėti skolas."Mus gniuždo spaudimas, nesupratimas ir tarptautinių organizacijų vėlavimas, kurios nesupranta, koks svarbus mums yra augimas, - teigė jis. - Nepriimtina, jog mums siūlomi anksčiau nenusisekusios išeitys".
G.W.Bushui viršūnių susitikime pavyko atnaujinti draugystę su Meksikos prezidentu Vincente Foxu (Vinsente Foksu), pernai nepritarusiu karui Irake. V.Foxas viešai parėmė naują G.W.Busho imigracijos reformos planą, ir po pirmadienio susitikimo abiejų šalių vadovai draugiškai šypsojosi.
G.W.Bushas antradienį pradžiugino ir naująjį Kanados ministrą pirmininką Paulą Martiną (Polą Martiną), atšaukęs ankstesnį sprendimą, neleidusį Kanados bendrovėms dalyvauti konkursuose dėl 18,6 mlrd. dolerių vertės JAV finansuojamų Irako atstatymo projektų.
G.W.Bushas Meksikos Monterėjaus mieste vykusiame susitikime kitų šalių lyderius paragino imtis rinkos reformų ir skatinti demokratiją, siekiant greičiau susitarti dėl prieštaringai vertinamo Abiejų Amerikų laisvo prekybos susitarimo.
"Ilgalaikėje perspektyvoje prekyba yra pats tikriausias kelias į nenutrūkstamą klestėjimą", - teigė jis. Susitikimo pabaigoje paskelbtame bendrame pareiškime lyderiai įsipareigojo toliau derėtis dėl laisvos prekybos įtvirtinimo tarp jų šalių, kuriose iš viso gyvena maždaug 800 mln. žmonių.
Susitarimą planuota pasirašyti iki 2005 metų sausio, tačiau jis įstrigo dėl JAV žemės ūkiui skiriamų subsidijų bei JAV pasiūlymų dėl investicijų ir intelektinės nuosavybės teisių.
"Reuters"-BNS
