“Omni laiko” skaitytojams siūlome ištraukas iš penktadieninio (03.04) Lietuvos radijo laidos “Dienos tema” vedėjo Tomo Dapkaus interviu su užsienio reikalų ministru, Naujosios sąjungos (socialliberalų) vicepirmininku Antanu Valioniu.
Pramoninkų konfederacijos prezidentas B. Lubys, Darbo partijos pirmininkas, ūkio ministras V. Uspaskichas ragina Prezidentą vykti švęsti gegužės 9-osios. Rusijos Užsienio reikalų ministerija viešais pareiškimais moko Lietuvos Seimo Pirmininką dėl jo patarimų Prezidentui nevykti ir Seimo nariams atsargiau bendrauti su rusų diplomatais.
Nenorėčiau jokiu būdu dramatizuoti situacijos, nes tam nėra jokio reikalo. Ir vykimo į Maskvą šalininkams, ir priešininkams galima priminti, kad valstybių santykių mezgimo ir išlaikymo diplomatinis bei politinis procesas yra žymiai sudėtingesnis. Ir kalbėti turime apie tendencijas, interesus ir lygiavertę partnerystę. Joks įvykis, didesnis jis ar mažesnis, iš esmės negali pakeisti situacijos. 90 – 91 –ais aktyviai pradėjome megzti santykius su Rusija, rezultatas buvo tikrai geras: ir šiandien veikianti Lietuvos – Rusijos sutartis; 1994 m. susitarėme dėl karinio tranzito, organizavome tranzitą per Lietuvą į ir iš Kaliningrado srities, pasirašėme sienos sutartį. Readmisijos sutartį turime kol kas pirmieji ir bene vieninteliai. Jei yra interesas ir noras ilgalaikei partnerystei, tai vienas ar kitas įvykis to nepakeis. Jeigu yra imperinė tendencija ir noras kalbėti apie ne visai demokratinius “teisėtus interesus” mūsų žemėje, tai jokie vykimai ir lankstymaisi to nepakeis. Draugystė ir draugystė iš baimės yra du labai skirtingi dalykai.
Bet pats paminėjot du svarbius žodžius – “tendencijos ir interesai”. Iš visų šitų reikalų juk matyti kai kurių verslo ir politikos atstovų glaudūs ryšiai su Rusija. O pramoninkai atvirai kalba, kad Rusija gali naudoti savo įtaką ekonomikoje, pvz., dujų rinkoje taikyti kainų politiką konkrečioms įmonėms, kad ir kur nors Jonavoje...
Gerokai peržengčiau diplomatijos rėmus, jei daryčiau dabar tokias konkrečias išvadas. Stebim procesus. Prieš Jungtinių Valstijų ir Rusijos prezidentų susitikimą Bratislavoje visi turbūt girdėjo prezidento Dž. Bušo žodžius apie Baltijos valstybių susirūpinimą, o šie žodžiai Dž. Bušo lūpose turbūt atsirado ne be Baltijos valstybių vadovų ir diplomatų... Tas signalas aiškiai nuskambėjo pasauliui ir jį, manau, teisingai suprato ir Rusija. Visokių yra tendencijų Rusijoje, ir galiu pasakyti ne kartą sakytą mintį – mums reikalinga stipri ir demokratinė Rusija kaip partnerė, bet ne visada taip yra...
...mes galim šauktis demokratijos Rusijos, bet tokių prošvaisčių nematyti...
...kad tendencija labai teigiama, tikrai pasakyti negalėčiau. Bet kantrus darbas su Rusija, europiečiais, Jungtinėm Valstijom - tikiu, duos gerus rezultatus. Iš tikrųjų kelia susirūpinimą, tai, kad pvz. “Gazpromo” jubiliejuje buvo pasakyta, jog “Gazpromas” yra ne tik ekonomikos, bet ir politikos įrankis. Girdime, ką artimi Kremliui politologai šneka, taip pat aukščiausių valstybės asmenų reiškiama nuomonę, kuri nustebina. O verslininkai visų pirma susirūpinę verslu, ir su jais reikia kalbėti apie tai, kad suprastų esminį dalyką – verslo plėtojimas turi vykti valstybės nacionalinių interesų rėmuose. Negalima interesams prieštarauti. Lietuvos verslu per daug skųstis negalėčiau. Su pagrindinių verslo struktūrų vadovais susitikinėjame ir kalbamės, ir jie reaguoja į mūsų pasiūlymus bei pastabas. Šį dialogą toliau tęsime.
Ar galima sakyti, kad Prezidento inicijuota diskusija dėl dalyvavimo gegužės 9-osios renginiuose išryškino Lietuvos interesų grupes su Rusija ir aiškiai pasakė – kas yra kas?
Pradėkim gal nuo to, kad jei Lietuvoje daugėja verslininkų, kurių prekybiniai interesai vis labiau siejasi su Rusija, yra blogai...
...bet jei juos tiesiogiai ar netiesiogiai ragina daryti politinę įtaką valstybės vadovui, kad šis verslas geriau sektųsi...
Tai ir noriu pabrėžti, kad mūsų prekybiniai-ekonominiai santykiai yra sveikintini, jei jie neturi politinio atspalvio ir spaudimo elementų. Lietuvos institucijų uždavinys yra ekonominių santykių maksimali plėtra, bet ji neturi tapti politinio spaudimo instrumentu. Ir tai esminis dalykas.
Pramonininkai skundžiasi dėl politiškai šaltų santykių su Baltarusijos Respublika ir sako, kad tai trukdo jiems daryti pinigus.
Būdami Europos Sąjungos valstybe-nare, laikomės ES pozicijos ir su kai kuriais aukščiausiais Baltarusijos asmenimis nebendraujame. Tačiau tai nereiškia, kad to bendravimo iš viso nėra. Vyksta svarbūs susisiekimo, užsienio reikalų ministerijų susitikimai. Pvz., norėdami atverti ne tik verslininkams, bet visiems žmonėms kelią į Lietuvą, dabar pasiūlėme Baltarusijai sumažinti vizų kainas. Laukiame jų atsakymo. Milijonas iš visų gaminamų septynių tonų baltarusiškų trąšų kraunama Klaipėdos uoste. Ir verslininkų, ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos interesas yra plėsti tą kiekį: statyti daugiau terminalų ir krauti daugiau laivų. Kitas pavyzdys – kovo 18 d. laukiame atvykstančio Baltarusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojo.
Penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija užsipuolė Seimo Pirmininką dėl jo patarimų atsargiau bendrauti su rusų diplomatais, pareikšdama: "gal ponas Paulauskas principingai nusiteikęs prieš santykių tarp mūsų šalių gerinimą? Neseni įvykiai rodo, kad tai gali būti tiesa. Ypač, jeigu atkreiptume dėmesį į tai, kad jis primygtinai rekomendavo prezidentui Valdui Adamkui nevykti į tarptautinį renginį Maskvoje, skirtą Pergalės 60-mečiui". Ar verta į tokius pareiškimus kaip nors reaguoti ar juos reikia tiesiog juokais nuleisti?
Nemanau, kad reikia kaip nors reaguoti. Nežinau, kokia informacija rėmėsi Seimo Pirmininkas, bet puikiai žinau, kokia informacija mes rėmėmės prieš metus, išsiųsdami diplomatus, kurie užsiėmė veikla, nesuderinama su diplomato statusu ir manyčiau, kad Lietuvos tarnybos, atsakingos už nacionalinį saugumą, toliau labai rimtai dirbs tą darbą. Neleisime, kad beatodairiškai ir nieko nebijant būtų pradėta leisti rinkti informaciją tokiais būdais, kurie diplomatams nėra leistini.
Rusijos Federacija steigia aukštąsias mokyklas ir jų filialus buvusiose SSRS respublikose. Teisės aktuose Baltijos valstybės visur minimos kartu su NVS šalimis. Šios švietimo įstaigos deklaruoja siekį pritraukti kuo daugiau su slapta informacija dirbančių asmenų ir tai atvirai deklaruoja, o juose dėstoma pagal detalias Rusijos švietimo ministerijos ideologizuotas instrukcijas.
Turbūt prisimenate mano inicijuotą Pirmojo Baltijos kanalo istoriją, kai laidose buvo iškraipyti istoriniai faktai. Manau, kad šis reikalas dar nesibaigė. Įvertindami Rusijos kultūrą ir suteikdami jai teisę būti Lietuvoje, o tai yra reikalinga, nuo to nepabėgsim ir neišvengsim. Bet būtent kultūrai, o ne Rusijos ideologijai, indoktrinacijai ir politikai. Galiu įtarti, kad investuojami dideli pinigai, jog rusiška politika, ideologija ir aukštojo mokslo institucijos, kurios, kiek supratau ir analizių - neduoda kokybiško išsilavinimo, o indoktrinuoja studentus.
Kiek Europos Sąjungos valstybių vadovų yra priėmę sprendimą vykti į Maskvą gegužės 9-ąją?
Daugelio sprendimų ir atsakymų dar nėra. Gal ir ne viską žinome. Bet porą pavyzdžių galiu pateikti. Jungtinės Karalystės Ministras Pirmininkas Tonis Blairas nevyksta į Maskvą. Nyderlandams atstovaus vicepremjeras. Tokių pavyzdžių bus, atrodo, ir daugiau, bet kol kas tai procesas, kai negalime tokios informacijos pasakyti.
Jungtinės Valstijos pradėjo vykdyti prezidento Dž. Busho prieš savaitę Bratislavoje duotą pažadą keisti vizų režimą iš totalitarizmo išsivadavusioms šalims. Valstybės departamentas parengė vizų režimo atsisakymo Centrinės Europos ir Baltijos valstybėms planą.
Sprendimas tik ketvirtadienį paskelbtas, bet jame man tenka dalyvauti jau kurį laiką. Pradėjome konsultacijas, maždaug prieš mėnesį Lenkijos prezidento Aleksandro Kvasnevskio vizito JAV metu buvo paskelbtas “Kelio žemėlapis” (“Road Map”), vėliau jis buvo pristatytas kaip galimybė eiti tuo keliu visoms naujoms, bevizio režimo siekiančioms šalims. Taip pat turime savo pasiūlymų tam planui, ir JAV juos priima. Tai “Kelio žemėlapis”, kurio gale yra bevizis režimas su JAV, bet nenorėčiau suteikti nepagrįstų vilčių Lietuvos piliečiams, nes vienas iš pagrindinių raginimų yra stengtis neviršyti vizoje nurodyto buvimo laiko. Tai ypač svarbu. Apie bevizį režimą su Jungtinėmis Valstijomis bus galima pradėti kalbėti tada, kai vizų režimą pažeis, t.y. liks ilgiau nei nurodyta vizoje, 3 – 4 proc. piliečių, o dabar yra apie 40 proc. Mūsų Vyriausybės tikslas yra pasiekti, kad sukurtume Lietuvoje tokia sąlygas, jog niekam nesinorėtų emigruoti darbo tikslais.
Gruzijos užsienio reikalų ministrė S. Zurabišvili pareiškė, kad Rusija gali pulti jos šalį. Tokių planų nėra atmetęs ir Rusijos gynybos ministras S. Ivanovas.
Pietų Kaukazas didelis problematiškas regionas. Ir Gruzija, kuri iš tikrųjų veržiasi į tikrą ir realią nepriklausomybę, yra labai sudėtingoje situacijoje. Vienas dalykas, apie kurį dabar diskutuojame yra tas, kad ten veikusios Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos sienos kontrolės misijos veikla sustabdyta, nes to pareikalavo ESBO narė Rusija. Kita vertus, dažniausiai Rusijoje kalbama, kad per pasienį ateina teroristai, čečėnai, ten vyksta pavojingi procesai. Todėl kai kurios valstybės, tarp jų ir Lietuva, pasiūlėme, kad Europos Sąjunga organizuotų tokią misiją. Nežinau kuo tai baigsis, nes šiuo metu tai dar derybų stadija. Lietuva pasiūlė teisės misiją, ir mūsų atstovas yra tokios misijos vadovas.
Bet kiek ta šiurkščios agresijos prieš Gruziją grėsmė yra reali?
Manau, kad ji nėra labai reali, nes tai nubrauktų visas Rusijos pastangas gerai atrodyti tarptautinėje arenoje. Žinodamas šiuos procesus įtariu, kad greičiau galima tikėtis subtilių, jei kalbėsime nediplomatiškai, kiaulysčių.
www.lrt.lt
