Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas teigia, kad bauginimai dėl galimo darbo laiko trukmės prailginimo Lietuvoje iki 65 darbo valandų per savaitę neturi pagrindo.
Trečiadienį spaudos konferencijoje jis sakė, kad Lietuvoje nesvarstoma galimybė prailginti darbo laiką. Anot A. Syso, apie tai yra kalbama Europos Komisijos pasiūlyme, kuris yra pateiktas svarstyti Europos Parlamentui ir Tarybai.
Pasak Seimo komiteto pirmininko, šiame Europos Komisijos pasiūlyme dėl Darbo laiko direktyvos, kuri sukėlė didelį atgarsį visuomenėje, ir toliau numatyta leisti darbuotojams dirbti viršvalandžius, tačiau yra nustatyta riba bei sugriežtintos sąlygos. Jo duomenimis, dabartinė direktyvos redakcija, esant tam tikroms sąlygoms, leidžia dirbti viršvalandžius, tačiau nėra nustatyta riba, kiek jų gali būti.
Anot A. Syso, Komisijos pasiūlyme numatoma, kad joks darbdavys negali reikalauti iš darbuotojo dirbti ilgiau nei 48 valandas per septynias dienas, išskyrus, jei yra darbuotojo sutikimas raštu. Toks sutikimas, anot A. Syso, gali būti duotas ne ilgiau kaip metams, o po metų - atnaujintas.
"Tačiau darbuotojas, nesutinkantis dirbti viršvalandžius, neturi patirti jokios žalos. Tiems, kurie sutinka dirbti viršvalandžius, siūlomas maksimalus 65 darbo valandų skaičius savaitėje. Tam irgi būtinas darbuotojo sutikimas arba tai turi būti numatyta kolektyvinėje sutartyje", - komentuodamas pasiūlymus sakė A. Sysas.
Darbdavys, anot jo, privalėtų saugoti dokumentus, kuriuose yra įrašai apie darbuotojo dirbtą faktinį valandų skaičių. Šie įrašai, anot A. Syso, turėtų būti prieinami kompetentingai institucijai, kuri, atsižvelgiant į darbuotojų saugą arba sveikatą, galėtų apriboti maksimalų darbo valandų skaičių per savaitės.
"Darbdavys privalėtų teikti informaciją kompetentingai institucijai apie darbuotojus, kurie yra sutikę dirbti ilgiau nei 48 valandas per septynias dienas apskaitiniu laikotarpiu (šiuo metu jis yra 4 mėn.), bei informaciją apie jų dirbtą faktinį valandų skaičių. Tuo pačiu pasiūlymu Komisija siūlo apskaitinį laikotarpį pratęsti nuo 4 mėnesių iki vienų metų", - sakė A. Sysas.
Jis taip pat pažymėjo, kad valstybėms narėms kaip ir anksčiau palikta teisė priimti ir kitokias su darbo laiku susijusias teisines, normines ir sutartines nuostatas, atitinkančias direktyvoje nustatytus būtiniausius reikalavimus.
Pasak A. Syso, darbo laiko trukmę Lietuvoje reglamentuoja Darbo kodeksas, kuris numato, kad darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę, o maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti 48 valandų. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti 8 darbo valandų.
A. Sysas taip pat pažymėjo, kad Lietuva yra ratifikavusi ir Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją "Dėl darbo laiko sutrumpinimo iki 40 valandų per savaitę", kurios nuostatų privaloma laikytis.
Pasak parlamentaro, Lietuvoje viršvalandiniai darbai yra apribojami ir leidžiami tik išimtiniais atvejais (iki 120 valandų per metus), tai neprieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatoms.
A. Syso duomenimis, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas, atlikęs tyrimus apie darbo sąlygas naujose ES šalyse, nustatė, jog vidutinė darbo laiko trukmė per savaitę sudaro 44,44 valandos, o ES - 38,19 valandos.
ELTA
