Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas pripažįsta, kad Rusijos politika krypsta autoritarizmo link, bet siūlo Lietuvos politikams kalbėti apie tai tik kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis.
"Esame Europos Sąjungos ir NATO nariai ir turime didelius saugiklius. Todėl ir veikti turime suderintai, kartu. Kai kurie Andriaus Kubiliaus pareiškimai, kad reikia priešintis reformoms Rusijoje, yra neatsargūs ir, jei jų nekomentuosime, gali sukelti dar didesnį pasipriešinimą. Kalbėti reikia, niekas šiandien turbūt neabejoja, kad Rusija eina autoritarizmo keliu. Bet daryti tai reikia visos Europos Sąjungos kontekste", - antradienį "Žinių radijui" sakė A. Paulauskas.
Tėvynės sąjungos pirmininko A. Kubiliaus nuomone, valdančioji dauguma nesugeba "atvirai kalbėti apie tai, kas darosi kaimyninėje Rusijoje". Jo vertinimu, Rusijos pareiškimai, kad Baltijos valstybės skolingos už okupaciją, yra įžūlūs ir įžeidžiantys. "Šie Rusijos pareiškimai demonstruoja tokias pat permainas jos užsienio politikoje, kokias Rusijos vidaus politikoje demonstravo Sovietų Sąjungos himno sugrąžinimas. Rusija savo užsienio politikoje taip pat grįžta atgal", - pirmadienį pareiškė A. Kubilius.
Seimo Pirmininko požiūriu, Lietuvai priešišką Rusijos žiniasklaidos toną lėmė tragedija Beslane ir čečėnų sukilėlių poziciją atspindinčios "Kavkazcentr" interneto svetainės veikla Lietuvoje.
"Manau, santykių su Rusija paaštrėjimą arba, sakyčiau, pasikeitusį kai kurių pareiškimų toną lėmė keletas įvykių. Tai "Kavkazcentr" interneto svetainės, iš kurios buvo transliuojami skatinantys ir pateisinantys terorizmą pareiškimai, veikla Lietuvoje. Ši interneto svetainė suteikė teroristams auditoriją ir tribūną. Rusija reaguoja į Beslano tragediją, ir ją galima suprasti. Kitas dalykas - kaip reaguoja ir kas tai daro", - pažymėjo A. Paulauskas.
Jo nuomone, Lietuvai priešiškas Rusijos žiniasklaidos, didele dalimi išreiškiančios Kremliaus poziciją, tonas neatspindi oficialaus šios valstybės požiūrio į Lietuvą. Kartu Seimo vadovas neatmetė galimybės, jog Rusija provokuoja Lietuvą neigiamai reaguoti į tai, kas sakoma kaimyninės šalies spaudoje ar televizijoje.
"Dažniausiai šią temą eskaluoja žiniasklaida, o mes vis kažkaip pasiduodame tiems komentarams. Galbūt taip mus siekiama išprovokuoti", - nuogąstavo A. Paulauskas.
Kalbėdamas apie Seimo rinkimų kampaniją, parlamento vadovas pripažino, kad užsienio politikos klausimams joje skiriama mažai dėmesio.
"Šioje rinkimų kampanijoje užsienio politikos klausimai yra antraeiliai arba trečiaeiliai. Auditorija, kuri susirenka, dažniausiai klausia apie pensijas, indėlių grąžinimą, minimalaus atlyginimo dydį, kelia daug kitų socialinių klausimų. Galbūt nėra blogai, kad žmonės kalba apie tai, kas jiems labiausiai rūpi. Jei politikai šiai auditorijai kalbėtų apie užsienio politiką, apie kažkokius tolimus dalykus, reikėtų susieti tai su konkrečiais žmogaus rūpesčiais. Jeigu tai pavyktų ir auditorija būtų atidi, galima būtų tam tikra prasme papasakoti apie užsienio politiką", - samprotavo A. Paulauskas.
Pagrindinės Lietuvos partijos, dalyvaujančios rinkimuose į Seimą, antradienį Prezidentūroje pasirašys bendrą susitarimą "Dėl pagrindinių valstybės užsienio politikos tikslų ir uždavinių 2004-2008 metais".
"Lietuva nori nusiųsti užsienio valstybėms signalą apie tai, kad jos užsienio politika lieka nuosekli ir tęstinė, nežiūrint į tai, kaip gali baigtis šie Seimo rinkimai", - Eltai sakė Prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Edminas Bagdonas. Jo teigimu, susitarimas dėl užsienio politikos tęstinumo "galėtų būti sektinas pavyzdys ir vidaus politikoje".
Susitarimą turėtų pasirašyti penkiolika politinių partijų. Dokumente pabrėžiamas Lietuvos ir Europos Sąjungos transatlantinių ryšių, ypač su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, stiprinimas, parama tolesnei Europos Sąjungos integracijai, regioninio bendradarbiavimo plėtra, remiant demokratiją Ukrainoje, Baltarusijoje, Moldovoje, Pietų Kaukazo valstybėse ir Rusijoje.
Susitarime taip pat deklaruojamas įsipareigojimas tęsti aktyvų šalies dalyvavimą tarptautinėse taikos misijose, siekti Lietuvos pirmininkavimo Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai 2010-2011 metais ir narystės Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje 2014-2015 metais.
Panašus susitarimas, kuriuo partijos patvirtina užsienio politikos tęstinumą, buvo pasirašytas ir prieš praėjusius Seimo rinkimus.
ELTA
