Sekmadienį Švedijoje pasibaigęs 33-iasis Europos vyrų krepšinio čempionatas baigėsi trečiuoju Lietuvos triumfu - finale įveikdami ispanus 93:84, lietuviai pakartojo 1937 ir 1939 metų sėkmę.
Be to, 1995 metais mūsiškiai pelnė Europos pirmenybių sidabrą.
Tuo tarpu ispanams šis finalas buvo jau penktasis ir jame patirta penktoji nesėkmė.
Daugiausia čempionų titulų - net 14 - yra iškovojusi buvusios SSRS rinktinė, o buvusi Jugoslavija žemyno čempione tapo aštuonis sykius.
Kelyje į Europos čempionės titulą Lietuvos rinktinė Švedijoje iškovojo šešias pergalės ir nepatyrė nė vienos nesėkmės. Grupės varžybose nugalėta Latvija 92:91, Izraelis 94:62, Vokietija 93:71, ketvirtfinalyje - Serbija ir Juodkalnija 98:82, o pusfinalyje - Prancūzija 74:70.
Trys Europos pirmenybių prizininkės - Lietuva, Ispanija ir Italija - kartu su šeimininke Graikija ir pasaulio čempione Serbija ir Juodkalnija iškovojo teisę dalyvauti 2004 metų Atėnų vasaros olimpinėse žaidynėse.
Pagal galiojančią Lietuvos sportininkų premijavimo sistemą už pirmąją vietą Europos pirmenybėse rinktinė gaus 480 tūkst. litų (formaliai - po 40 tūkst. kiekvienam žaidėjui, tačiau komandos vadybė turi teisę perskirstyti pinigus pagal - žaidėjų indėlį į pergales).
Švedijoje Lietuvos rinktinei atstovavo šie dvylika krepšininkų:
įžaidėjai - Šarūnas Jasikevičius (gimęs 1976 m., ūgis - 193 cm) ir Giedrius Gustas (1980, 190);atakuojantieji gynėjai - Arvydas Macijauskas (1980, 192), Donatas Slanina (1977, 192) ir Dainius Šalenga (1977, 197);lengvieji krašto puolėjai - Mindaugas Žukauskas (1975, 201), Saulius Štombergas (1973, 204) ir Ramūnas Šiškauskas (1978, 198);sunkieji krašto puolėjai - Darius Songaila (1978, 204) ir Virginijus Praškevičius (1974, 206);vidurio puolėjai - Eurelijus Žukauskas (1973, 218) ir Kšyštofas Lavrinovičius (1979, 210);vyr. treneris - Antanas Sireika, treneriai - Gintaras Krapikas, Valdemaras Chomičius ir Donis Nelsonas (Donnie Nelson), gydytojas - Robertas Narkus, masažuotojas - Juozas Petkevičius, delegacijos vadovas - Algimantas Pavilonis.
Galutinė 2003 metų čempionato Švedijoje rikiuotė (skliaustuose - vieta 2001 metų čempionate).
1. Lietuva (9-12)2. Ispanija (3)3. Italija (9-12)4. Prancūzija (6)5. Graikija (9-12)6. Serbija ir Juodkalnija (1)7. Izraelis (9-12)8. Rusija (5)9-12. Slovėnija (13-16), Vokietija (4), Turkija (2), Kroatija (7)13-16. Bosnija ir Hercegovina (13-16), Latvija (8), Švedija (-), Ukraina (13-16).
Visų ligšiolinių čempionatų prizininkai.1935 (Ženeva) - Latvija, Ispanija, Čekoslovakija1937 (Ryga) - Lietuva, Italija, Prancūzija1939 (Kaunas) - Lietuva, Latvija, Lenkija1946 (Ženeva) - Čekoslovakija, Italija,Vengrija1947 (Praha) - SSRS, Čekoslovakija, Egiptas1949 (Kairas) - Egiptas, Prancūzija, Graikija1951 (Paryžius) - SSRS, Čekoslovakija, Egiptas1953 (Maskva) - SSRS, Vengrija, Prancūzija1955 (Budapeštas) - Vengrija, Čekoslovakija, SSRS1957 (Sofija) - SSRS, Bulgarija, Čekoslovakija1959 (Stambulas) - SSRS, Čekoslovakija, Prancūzija1961 (Belgradas) - SSRS, Jugoslavija. Bulgarija1963 (Vroclavas) - SSRS, Lenkija, Jugoslavija1965 (Maskva) - SSRS, Jugoslavija, Lenkija1967 (Helsinkis) - SSRS, Čekoslovakija, Lenkija1969 (Neapolis) - SSRS, Jugoslavija, Čekoslovakija1971 (Esenas) - SSRS, Jugoslavija, Italija1973 (Barselona) - Jugoslavija, Ispanija, SSRS1975 (Belgradas) - Jugoslavija, SSRS, Italija1977 (Lježas) - Jugoslavija, SSRS, Italija1979 (Turinas) - SSRS, Izraelis, Jugoslavija1981 (Praha) - SSRS, Jugoslavija, Čekoslovakija1983 (Nantas) - Italija, Ispanija, SSRS1985 (Štutgartas) - SSRS, Čekoslovakija, Italija1987 (Atėnai) - Graikija, SSRS, Jugoslavija1989 (Zagrebas) - Jugoslavija, Graikija, SSRS1991 (Roma) - Jugoslavija, Italija, Ispanija1993 (Miunchenas) - Vokietija, Rusija, Kroatija1995 (Atėnai) - Jugoslavija, Lietuva, Kroatija1997 (Barselona) - Jugoslavija, Italija, Rusija1999 (Paryžius) - Italija, Ispanija, Jugoslavija2001 (Stambulas) - Jugoslavija, Turkija, Ispanija2003 (Stokholmas) - Lietuva, Ispanija, Italija.
ELTA
