Penktadienį (01.30) apie 1,7 mln. musulmonų maldininkų pradės kasmetines hadžo - piligrimės kelionės į šventąjį Mekos miestą - apeigas, per kurias bus smarkiai sustiprintas saugumas.
Susirinkę karalystės vakaruose esančiame mieste, ankstyvą penktadienio rytą piligrimai pėsti ar važiuoti autobusu leisis į išdžiūvusį Minos slėnį, esantį už dešimties kilometrų nuo Mekos, iš kur pradės savo kelionę.
Minoje, kuri pavirs nedegių palapinių miesteliu, dviem atskiromis baltos medžiagos skiautėmis apsivilkę maldininkai visą dieną melsis ir medituos.
Šeštadienį prieš aušrą tikintieji pajudės Arafato kalno, kurį gerbia kaip šventąją vietą, link. Ten, kur prieš keturiolika amžių Pranašas Muhammadas (Muhamedas) pasakė paskutinį pamokslą, įvyks hadžo kulminacija, simbolizuojanti Paskutinio teismo dieną.
Paskui maldininkai grįš į Miną, kur paaukos gyvulį, paprastai avį. Ši Aukojimo šventė, Id al Adha, kuri žymi Hadžo apeigų pabaigą, bus minima sekmadienį.
Po to Minoje piligrimai praleis dar dvi dienas, per kurias simboliškai svies po septynis akmenukus į tris stulpus, vaizduojančius šėtoną.
Saudo Arabijos saugumo pajėgos, perspėjusios, kad per hadžą netoleruos jokių mėginimų pakenkti saugumui, įvedė griežtas kontrolės priemones norintiems patekti į Mekos rajoną, skrupulingai apieško mašinas ir grąžina atgal visus, neturinčius pateisinamos priežasties kelionei.
Imigracijos tarnybos vadovas Abdul Azizas bin Jamilas Sajini (Abdul Azizas bin Džamilas Sadžinis) sakė, kad maldininkų skaičius gali pasiekti du milijonus.
Islame reikalaujama, kad hadžą - vieną iš penkių islamo stulpų - bent kartą gyvenime atliktų kiekvienas sveikas musulmonas, jei jis gali apsimokėti kelionės išlaidas, nėra niekam skolingas ar kitaip trukdomas atlikti šią pareigą.
AFP-BNS