Rodos, vynas tas pats, tačiau jo paruošimo būdai įvairiose šalyse – skirtingi. Dažniausiai skonių žaismą sukuria būtent naudojami prieskoniai.
Vokietijoje karštasis vynas vadinamas „glühwein“. Čia jis dažniausiai ruošiamas su cinamono lazdelėmis, vanilės ankštimis, gvazdikėliais, citrusiniais vaisiais, tokiais kaip citrinos ar apelsinai, bei cukrumi. Paprastai „glühwein“ geriamas vienas arba su vadinamuoju „schuss“ – papildomu šlakeliu romo ar likerio.
Bulgarijoje šis karštasis alkoholinis gėrimas vadinamas „greyano vino“, kurio pagrindą taip pat sudaro raudonasis vynas. Tačiau specifinio skonio jam suteikia medus ir pipirų grūdeliai. Retesniais atvejais „greyano vino“ gardinamas obuoliais, apelsinais arba citrina.
Kroatijoje, Serbijoje, Juodkalnijoje ar Slovėnijoje karštasis vynas, žinomas kaip „kuhano vino“, gardinamas įvairiomis tokių prieskonių ir pagardų, kaip muskatas, gvazdikėliai, cinamonas, apelsino žievelės ar cukrus kombinacijomis.
Norint paragauti karštojo vyno šiaurės Europos šalyse, jo užsisakinėti reikėtų paprašant tiesiog „glögg“. Jį ruošiant paprastai naudojami klasikiniai ingredientai – raudonas vynas, cukrus, cinamonas, kardamonas, imbieras, gvazdikėliai ir apelsinai. Pageidaujanties stipresnio „glögg“, tradicinis receptas papildomas degtine ar brendžiu.
Nepriklausomai nuo to, pagal kokią receptūrą karštasis vynas yra ruošiamas, visais atvejais galioja viena esminė taisyklė – neužvirti. Paprastai jį reikia kaitinti iki 60 – 70 laipsnių temperatūros, tačiau ne daugiau nei iki 78,4 laipsnių. Priešingu atveju gėrime esantis alkoholis pradeda garuoti.
Gardusis kalėdinio laikotarpio gėrimas taip pat gali būti ruošiamas ir su baltuoju arba saldžiuoju, pavyzdžiui portugališkasis „Madeira“, vynais, ar stipriaisiais gėrimais, tokiais, kaip brendis, romas, degtinė.
Egzistuoja ir nealkoholinis variantas. Paprasčiausiai klasikiniai prieskoniai ir vaisiai maišomi ne su raudonuoju vynu, bet su juodųjų serbentų ar kitomis uogų, vaisių sultimis. Skandinavijos šalių parduotuvėse galima nesudėtingai rasti ir jau paruošto nealkoholinio „glögg“.
Įdomu ir tai, kad kai kuriose šalyse karštojo vyno gurkšnojimas neįsivaizduojamas be saldžių užkandžių. Švedijoje šis gėrimas dažniausiai tiekiamas su meduoliais ar tradicinėmis šafranu ir razinomis gardintomis bandelėmis. Norvegijoje po taurės karštojo vyno įprastai seka ryžių pudingas, o tradiciniai blyneliai su obuoliais, braškių uogiene ir cukraus pudra – Danijoje.
