Pasitaiko, kad pravėrus duris iš netikėtumo pakerta kojas. Ar apie pirmalaikius Seimo rinkimus kalbantys politikai iš tiesų pasirengę netikėtumams? „Omni.lt“ pašnekovai tuo abejoja.
Šis gegužės mėnuo gerokai sujaukė padėtį politinių šachmatų lentoje: vienos figūros pakeitė spalvą, kitos – judėjimo kryptį, o kai pasipylė keistos rokiruotės, karaliai pradėjo judėti ne pagal taisykles ir padvelkė ceitnotu, pasigirdo pasiūlymų šluoti lauk visas figūras nuo lentos ir pradėti žaidimą iš naujo. Paprasta ir aišku.
Už ir prieš
Kokia prasmė tęsti tokį žaidimą, jeigu jau dabar matyti, kad nieko gero iš jo nebus?
Tokiai nuomonei pritartų Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius. „Jeigu pasirodytų, kad ne tik Algirdo Brazausko suburta koalicija toliau nebegali veikti, bet ir Seimas nepajėgia suformuoti jokios naujos, kad ir mažumos, valdančiosios koalicijos, esu įsitikinęs, kad naudingiausią ir efektyviausią sprendimą Lietuvai gali pasiūlyti ne partijų derybininkai, o patys Lietuvos piliečiai. Todėl tokiu atveju geriausia išeitis būtų surengti neeilinius Seimo rinkimus“, – pareiškė jis spaudos konferencijoje.
Pirmalaikių rinkimų idėją tuojau pasigavo žiniasklaida: vis labiau įsisiūbuojant politinėms aistroms dėl nesibaigiančių skandalų, į kuriuos įsipainiojusi Darbo partija, mintis išspręsti problemą neatidėliojant ir iš esmės ne vienam atrodo patraukli.
Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Juozas Olekas pareiškė, kad socdemai taip pat nebijo pradėti žaidimo nuo pradžios. „Darbas rodo, kad mes valdome situaciją, yra priimami įstatymai, kurie reikalingi Vyriausybės programos įgyvendinimui. Jei kas nors keistųsi ir kas nors ožiuotųsi dėl asmeninių ambicijų ar kažkokių siaurų partinių interesų - mes pasiruošę pirmalaikiams Seimo rinkimams“, – sakė jis.
Tačiau kitų partijų figūros anaiptol neskuba lipti nuo politinių šachmatų lentos.
Darbo partijos pirmininko pavaduotoja Loreta Graužinienė pirmalaikių parlamento rinkimų galimybę įvertino skeptiškai. „Manau, kad šiandien tikrai tokios būtinybės nėra, jei skelbtume pirmalaikius Seimo rinkimus, tikrai reikėtų gerai įvertinti visų mūsų atsakomybę“, – tvirtino ji žurnalistams.
Skeptiškai nusiteikęs ir Seimo pirmininkas, Pilietinės demokratijos partijos vadovas Viktoras Muntianas. Jo manymu, pirmalaikiai rinkimai iš esmės nepakeistų Seimo sudėties ir politinių jėgų pasiskirstymo.
Kyšiai ir viešieji ryšiai
Korupcinių skandalų fone užsimezgusią pirmalaikių rinkimų temą politologas Algis Krupavičius laiko grynai viešųjų ryšių akcija, nes jiems turėtų pritarti trys penktadaliai tautos atstovų. „Koaliciją sudarančios partijos išankstinių rinkimų tikrai nesiekia. Kol kas vienintelė partija, kuri formuoja jiems palankią viešąją nuomonę – Tėvynės sąjunga“, – sakė jis „Omni.lt“. Pasak politologo, tikėtina, kad galbūt pirmalaikius rinkimus galėtų paremti Rolando Pakso partija „Tvarka ir teisingumas“, nes ji ir Darbo partija, nepaisant labai sudėtingos politinės padėties, tam yra bene geriausiai pasirengusios. Abi partijos vykdė permanentinę rinkėjų mobilizaciją – viena pastaraisiais mėnesiais išėjo į „žygį po Lietuvą“, kita iš jo dar negrįžo. „Taigi jos dar galėtų svarstyti tokį variantą“, – sakė pašnekovas.
„Šiandien nė viena politinė partija, jeigu tik mąsto racionaliai, negali turėti vilčių, kad pirmalaikiai rinkimai galėtų atnešti tokią sėkmę, kad būsimame Seime pavyktų suformuoti vienpartinę daugumą ar koaliciją, kuriai užtektų dviejų politinių partijų. Tokios galimybės nėra, – tvirtino A. Krupavičius. – O kadangi visų partijų šansai pirmalaikiuose rinkimuose labai neaiškūs, racionaliai besielgiantys politikai nelipa į drumstą vandenį, nes nežino, ar galės išplaukti.“
Anot pašnekovo, realybė tokia, kad šiandien turime mažumos koaliciją ir mažumos vyriausybę. „Pirmas žingsnis, kurį reikėtų žengti po kratų Darbo partijoje – Darbo partijos pirmininkas turėtų sustabdyti savo įgaliojimus. Tai iš tikrųjų atšaldytų politines aistras ir sumažintų politinę įtampą“, – sakė A. Krupavičius.
Ar Lietuvoje pakvips „Savigyna“?
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys sakė nejaučiantis ore pirmalaikių rinkimų kvapo. „Aš nejaučiu, kad žmonės jų lauktų. Prisiminkit, kaip buvo 1996-aisiais, kai galėjai nujausti, kad ateina konservatoriai, bus kažkokios permainos. Tas pats buvo ir 2000 metais su Naująja sąjunga, 2004-aisiais intrigą sukėlė Darbo partija su didžiuliais reitingais. O dabar tų galimų naujovių lyg ir nesimato. Peizažas gan įprastas“, – sakė jis.
V. Gaidys atkreipė dėmesį, kad, apklausų duomenimis, dabar net 42 proc. žmonių nežino, už ką balsuotų rinkimuose į Seimą. „Vargu ar jie balsuotų už konservatorius, liberalus ar net socialdemokratus. Jie balsuotų už kažką kita. Mano nuojauta sako, kad vargu ar buvę Darbo partijos, kurios populiarumas mažėja, rinkėjai balsuotų už klasikines partijas“.
Pašnekovas sakė neseniai pasidomėjęs, už ką balsuotų lenkai, jeigu artimiausiu metu vyktų rinkimai į jų seimą. Pasirodo, 50 proc. apskritai nebalsuotų, o kiti mieliau rinktųsi radikalesnes partijas – „Pilietinę platformą“ ar „Savigyną“, bet tikrai ne tas, kurių pavadinimuose yra žodis „liberalai“.
Pasak V. Gaidžio, jeigu Lietuvoje vis dėlto būtų paskelbti pirmalaikiai rinkimai, už jų durų lauktų nežinomybė. „Gal po mėnesio būtų kita situacija, gal kokios naujos politinės figūros pasirodytų ir pradėtų veikti, – svarstė jis. – Tačiau dabar fiksuojame, kad per gana trumpą laiką net trys labai ryškūs politiniai lyderiai iš labai mylimų pavirto nepatikimais: žmonių pasitikėjimais jais – su minuso ženklu. Tai Algirdas Brazauskas, Artūras Zuokas ir Viktoras Uspaskichas. O kol nėra, kas juos pakeistų, nežinia, kas tokioj situacijoj gali išlįsti. Gal ir kokios nors „savigynos“ galim susilaukti.“
Prekė ir jos kaina
Nors pirmalaikių rinkimų paklausa visiems pašnekovams atrodė labai abejotina, dėl pasiūlos problemų nekiltų. Taip tvirtina Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas. „Jeigu žmonės jau kalba apie rinkimus, vadinasi, jiems tai rūpi“, – nesigilindamas į paklausos politinius niuansus ramiai konstatuoja pašnekovas, užtikrindamas, kad komisija susitvarkytų su neeiliniais rinkimais, jeigu Seimas sumanytų juos paskelbti. Ir iškart sako prekės kainą – 16 mln. litų.
„Valstybei tai nėra labai dideli pinigai, bet noriu pabrėžti, kad tiek kainuos tik pats rinkimų organizavimas, kurį reikės apmokėti iš biudžeto. Visos rinkimų išlaidos, kurių turės politinės partijos, sudarytų apie 40 milijonų“, – sakė Z. Vaigauskas.
Pašnekovas vis dėlto prisipažino, jog žiūrėdamas TV naujienų laidas tikrai nejaučia, kad ryt poryt reikės atsiraitoti rankoves ir pulti organizuoti neeilinių Seimo rinkimų. Pabrėžęs, kad nenorėtų aptarinėti susiklosčiusios politinės padėties, Z. Vaigauskas daro atsargią užuominą politikams: „Parlamentinėje respublikoje išankstiniai parlamento rinkimai yra gana didelis ir rimtas sukrėtimas. Visada iškyla klausimas, ar naujojo parlamento sudėtis bus tokia aiški pagal politinių jėgų išsidėstymą, kad būtų išspręsti tie uždaviniai, kurie keliami prieš rinkimus“.
Jei pardavėjas mandagiai siūlo pagalvoti, ar tos prekės tau tikrai reikia, galbūt tikrai vertėtų dar kartą pasvarstyti. Juk ne visada pirkinys pasirodo esąs vertas savo kainos – ypač kai perki katę maiše.
