Norime Jums priminti, kad 2006 m. lapkričio mėnesį, kai Latvija be išankstinio įspėjimo apribojo krovininių automobilių įvažiavimą į Latvijos teritoriją visose pagrindiniuose perėjimo punktuose, dirbtinai sukeldama transporto kamštį prie vidinės ES sienos , lapkričio 23 d. Užsienio reikalų ministras telefonu kalbėjosi su Latvijos užsienio reikalų ministru. Lapkričio 28 d. URM surengė Danijos, Estijos, Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos ir Vokietijos ambasadų Lietuvoje ir Europos Komisijos atstovybės atstovų kelionę į Lietuvos ir Latvijos pasienį, siekdama supažindinti su susidariusia padėtimi. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ėmėsi ir kitų įmanomų priemonių dvišališkai išspręsti susidariusią padėtį. Vėliau URM iniciatyva buvo oficialiai kreiptasi į Europos Komisiją dėl Latvijos taikomų laisvo prekių ir paslaugų judėjimo ribojimo ES viduje.
Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva apie šią problemą buvo informuotas Europos Komisijos narys Giunteris Verhoigenas, kurio iniciatyva buvo pradėtas ES tyrimas. Šį klausimą nagrinėjo š.m. gruodžio viduryje Lietuvoje viešėjusi Europos Komisijos Įmonių ir pramonės generalinio direktorato delegacija, kurios vizito tikslas buvo įvertinti Latvijos veiksmus. Komisijos atstovai nustatė, kad Latvijai nutraukus sienos kirtimo apribojimus, išnyko pagrindas taikyti teisinius veiksmus ir pabrėžė, kad Latvijai atnaujinus neteisėtus veiksmus, nedelsiant bus inicijuojama ES teisės aktų pažeidimo procedūra. Pažymime, kad susitikimų su Europos Komisijos atstovais metu taip pat didelis dėmesys buvo skiriamas patirtų nuostolių kompensavimo galimybėms. Nustatyta, kad nacionaliniai teismai, spręsdami tokią bylą, prireikus turi teisę kreiptis į Europos Teisingumo Teismą ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija nėra įgaliota ir neturi kompetencijos atstovauti Lietuvos ūkio subjektams užsienio valstybių teismuose ar tarptautiniuose arbitražuose, ji jau dabar teikia jos dispozicijoje esančią informaciją, įskaitant galiojančias tarptautines sutartis, kuria remiantis būtų galima siekti padarytos žalos atlyginimo. Apie tai buvo informuoti ir Lietuvos vežėjai.
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministras susitikimuose su savo Latvijos kolega nuolatos kelia šį klausimą ir ragina imtis neatidėliotinų priemonių pasienio ir kelių infrastruktūros gerinimui ir tokiu būdu sudaryti kuo geresnes sąlygas tiek Lietuvos, tiek kitų ES valstybių vežėjams.
Dar kartą patvirtiname, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija tarpvyriausybinių santykių lygiu kėlė ir kels klausimą dėl š.m. lapkričio mėn. susidariusios krizės Lietuvos-Latvijos valstybių sienos perėjimo punktuose, dėl kurio tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių vežėjai patyrė nuostolių. Manytume, kad aktyvesnis tapparlamentinis bendradarbiavimas taip pat prisidėtų prie panašaus pobūdžio krizių sprendimo.
Jūsų teiginiai dėl motorlaivio “Yalta” jūreivių taip pat yra klaidingi, kadangi URM suteikė jūreivių advokatams visą turimą informaciją. 2006 m. rugpjūčio 30 d. advokatų profesinė bendrija „Kelpšas, Stančikas ir partneriai“ kreipėsi į ministeriją, prašydama pateikti informaciją apie motorlaivio „Yalta“ bylą. Užsienio reikalų ministerija atsakė į šį prašymą, pateikdama motorlaivio „Yalta“ baudžiamosios bylos rejestro kopiją, duomenis apie įgulos nariams JAV skirtus advokatus, išteisinamojo dokumento ir kitų ministerijos turimų bylos dokumentų kopijas. Taip pat norime Jus informuoti, kad po to, kai ministerija išsiuntė atsakymą advokatų bendrijai, jūrininkų gynėjai nepateikė URM jokio atsako ar pretenzijų ir iškart kreipėsi į ginčų komisiją.
Didžiausią nusistebėjimą kelia Jūsų teiginiai dėl nacionalinės Čiurlionio menų gimnazijos vaikų parodos, kuri buvo sulaikyta Baltarusijoje. Manytume, kad būtų labai pravartu dar kartą susipažinti su šios mokyklos vadovų pareiškimais, kuriuose pabrėžiama, kad tik Lietuvos diplomatų dėka jiems pavyko sugrįžti į Lietuvą ir išvengti parodos ir transporto priemonės konfiskavimo ir mokytojų arešto. Norime Jums priminti, kad ministerija reagavo iš karto, kai tik buvo informuota apie šį įvykį, ir paragino Lietuvos piliečius kreiptis į diplomatinę atstovybę, jeigu kiltų panašūs incidentai. Sausio 11 d. į URM buvo iškviestas Baltarusijos ambasados atstovas ir pareikalauta oficialaus Baltarusijos pusės paaiškinimo dėl šio incidento. Užsienio reikalų ministras susitiko su šios mokyklos vadovais ir pažadėjo surengti neišvežtų vaikų piešinių prodą tiek URM, tiek užsienyje. Apgailestaujame, jei dėl nusistovėjusios diplomatinio darbo praktikos ne visi Lietuvos URM atlikti veiksmai yra skelbiami viešai.
Manytume, kad prasidėjusios rinkimų kampanijos metu kelti nereikalingas aistras užsienio politikos srityje yra labai negatyvi tendencija. Tikimės, kad ir ateityje bus tęsiama iki šiol egzsitavusi praktika – užsienio politikoje remtis visuotiniu politinių jėgų sutarimu.
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos informacijos ir viešųjų ryšių departamentas
L.e.p. direktorė Daiva Rimašauskaitė
„Balso.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
REKLAMA
