Praėjusį penktadienį vyko Vilniaus universiteto bendruomenės pokalbis su jėzuitu iš JAV James Martin. Pokalbis pavadintas „Kristus priima visus žmones“, jo metu tėvas išreiškė palaikymą LGBT bendruomenei ir paskatino žmones jų neatstumti.
Sukrėtė žudynės gėjų klube
J. Martin pasakoja gimęs ir augęs katalikiškoje, bet ne itin religingoje šeimoje. Būdamas jaunas jis studijavo verslą, kurį laiką dirbo verslo srityje, o prie jėzuitų prisijungė 1988 metais.
Tėvas, kaip ir dauguma JAV gyventojų, sako netrukus susipažinęs su LGBT bendruomene. Esą iš pradžių ne daug kuo skyrėsi nuo kitų JAV tarnavusių kunigų ar kitų katalikų, stebėjo LGBT bendruomenę, tačiau aktyvia veikla neužsiėmė ir viešai palaikymo bendruomenei nereiškė.
„Tačiau viskas pasikeitė 2016 m. Tada Floridoje gėjų klube buvo išžudyti 49 žmonės. Paprastai po tokių žudynių šalies vyskupai reiškia užuojautą viešai, tačiau tada tik keli vyskupai pasisakė, nors tai buvo didžiausios šaudynės JAV istorijoje. Netgi tie, kurie pasisakė, neminėjo tokių žodžių, kaip homoseksualus asmuo ar LGBT. Suvokiau, kad net mirę šios bendruomenės žmonės yra nematomi bažnyčiai“, – kalbėjo J. Martin.
Tada tėvas sako nusprendęs sukurti tiltą tarp LGBT bendruomenės ir bažnyčios. Jis įkėlė vaizdo įrašą į Facebook, netrukus pradėjo skaityti paskaitas, kaip LGBT bendruomenę ir bažnyčią reikėtų suartinti. Galiausiai J. Martin išleido knygą, pavadintą „Building a Bridge“ (lietuviškai tilto statymas).
„Šia knyga nekvestionuoju bažnyčios mokymų, o siūlau vadovautis katekizmu ir šią bendruomenę priimti, o svarbiausia, priimti bendruomenę, kaip mokė Jėzus: su užuojauta, atjauta ir pasigailėjimu.
Nesitikėjau, kad knyga iššauks reakcijas. Ji trumpa, kukli ir nekvestionuoja bažnyčios mokymo, tačiau atsakas buvo įspūdingas. Ir teigiamas – žmonės ateidavo klausyti mano pamokymų, laukdavo dvi valandas eilėje, kad padėkotų, taip pat ir neigiamas – buvo, kas puldinėjo internete, vadino visokiais žodžiais. Kiekvienam žingsniui aš buvau iš anksto gavęs jėzuitų vadovybės pritarimą. Tokia stipri abiejų pusių reakcija man parodė, kad pokalbio mums reikia“, – prisimena jėzuitas.
2018 m. jį Vatikanas pakvietė kalbėti šeimų susirinkime Dubline. Tai, kaip sako J. Martin, buvo pirmas kartas, kai LGBT sąvoka buvo pavartota Vatikano kontekste. Metams praėjus, tėvas buvo pakviestas asmeniškai susitikti su popiežiumi Pranciškumi. Pokalbio metu abu Dievo tarnai aptarė LGBT bendruomenės padėtį.
„Jėzus nuolat padėjo žmonėms, kurie buvo paraštėje“
J. Martin sako, kad Jėzus jokiu būdu nemoko žmonių atstumti LGBT bendruomenę, o kaip tik atvirkščiai – ir Evangelijoje kalbama, kad „Jėzus nuolat padėjo žmonėms, kurie buvo paraštėje. Nuolat matome jo darbą, mokinių tarnystę, kuri ėjo link paribėse esančių žmonių. Jis vesdavo žmones, esančius paribėse, vidun.“
Transliacijos metu J. Martin papasakojo tris istorijas iš Evangelijos. Pirmoji – apie romėnų karį.
„Karys paprašo Jėzaus pagydyti jo sergantį tarną. Kai Jėzus paprašo nuvesti į to žmogaus namus, atsakoma, kad nesu vertas, kad ateitum, tik pasakyk žodį ir jis pasveiks. Jėzus sako: visame Izraelyje nesu matęs tokio stipraus tikėjimo. Ir jis pagydė kario tarną.
Pažiūrėkite, kaip Jėzus elgiasi su žmogumi, kuris yra paraštėje. Žmogus yra žydas, jis netgi netiki tuo pačiu Dievu, bet Jėzus susitinka su žmogumi ir jį išklauso. Jis net padeda jam, pagydo tarną ir pagiria tikėjimą. Taigi tai yra vienas iš pavyzdžių, kaip Jėzus neteisia žmonių, bet eina prie jų ir jiems padeda“, – pasakoja J. Martin.
Antroji istorija – apie Zacharijų: „Zacharijus Jerichone yra mokesčių rinkėjas, todėl daugelio akyse – nusikaltėlis. Kai Jėzus atvyksta į Jerichono miestą, Zacharijus įlipa į medį, kad pamatytų Jėzų. Taip galėtume įsivaizduoti LGBT bendruomenės narį ir Jėzų. Negalėdamas pamatyti Jėzaus paprastai, bendruomenės narys turi įdėti papildomų pastangų, kad jį pamatytų.
Jėzus jo nenuteisia, pakviečia ir pasako, kad valgys vakarienę pas jį. Nulipęs žemyn Zacharijus pažada grąžinti visiems, kam yra skolingas pinigus, o pusę savo turto atiduoti vargšams. Matome atsivertimą, mes visi esame raginami atsiversti, Jėzus mus pirma priima.“
Trečioji istorija, kurią pasakoja jėzuitas, yra apie penkis kartus ištekėjusią ir su svetimu vyru gyvenusią samarietę.
„Ji atėjo prie šaltinio pasisemti vandens popiet, nes tai karščiausias dienos metas, tad kitos moterys ateis kitu metu. Kadangi yra atstumtoji, ji atėjo perpiet. Jėzus neturėjo su ja kalbėtis dėl dviejų priežasčių. Pirma, ji moteris, antra, nes ji yra samarietė. Žiūrėkite, ką jis padaro. Jis pasikalba su ja, išklauso jos istoriją ir jos nenuteisia. Jai suteikia leidimą pasakoti apie susitikimą su Jėzumi. Istorijoje ji palieka vandens ąsotį. Tai daugelis lygina su šv. Petro istorija, kuris paliko savo žvejybos tinklus“, – kalba J. Martin.
Tėvas sako įsižiūrėti, kaip visose šiose istorijose Jėzus bendrauja su atstumtaisiais ir pagalvoti, ar dabartinėje visuomenėje atstumtieji nėra homoseksualūs asmenys.
„Nors visi esame nusidėjėliai, jie vieninteliai suvokiami kaip labai nuodėmingi. Tikiu, jei Jėzus šiuo metu fiziškai vaikščiotų žeme, jis mūsų prašytų bendrauti su šia bendruomene ir jų neatstumti. Lygiai taip, kaip jis neatstūmė kitų.
Jis nekritikavo jų pasirinkimų, gyvenimo būdo, bet rodė jiems meilę. Leido jiems atsiversti į tikėjimą dėl to elgesio, meilės. Jėzui nėra atskirties tarp mes ir jie, yra tik mes“, – sako J. Martin.
Bažnyčia turi aiškiai komunikuoti
J. Martin sako, kad įtraukiant LGBT bendruomenę į visuomenę, yra svarbus bažnyčios vaidmuo.
„Manau, kad vienas iš tokių pavyzdžių yra įtraukimas į savo bendruomenes, parapijas. Reikėtų parapijose aiškiai pasakyti, leidiniuose nurodyti, kad tokie žmonės yra laukiami. Veiksmingiausia komunikacija yra akis į akį.
Kiekvienas iš mūsų galime bendrauti su LGBT bendruomenės nariu ir pasakyti, kad jis yra laukiamas bendruomenėje. Kartais žmonės ne iš karto nori prisijungti prie oficialių organizacijų, tad galima akis į akį bendrauti, būtent taip bendravo Jėzus“, – sako J. Martin.
Jis priduria, kad yra nemažai kunigų, kurie jaučiasi atskiriami dėl to, kad stengiasi įtraukti LGBT bendruomenę. Tėvas skatina tokius kunigus burtis į grupes socialiniuose tinkluose ir patirtimi dalintis ten.
„Iš dvasinės perspektyvos – nepamiršti, kad pats Jėzus jautėsi vienišas. Prisiminkite tą niurnančią minią ir užduokite klausimą, kurią pusę palaikote“, – kalba J. Martin.
Visą pokalbį su tėvu J. Martin SJ galite pamatyti čia:
J. Martin yra JAV jėzuitų kunigas, rašytojas ir jėzuitų žurnalo „America“ pagrindinis redaktorius. 2017 m. Popiežiaus Pranciškaus paskirtas Vatikano sekretoriato komunikacijai patarėju. Jis yra „New York Times“ vienas iš perkamiausių autorių ir Jėzaus gyvenimo, mokymo bei ignaciško dvasingumo komentatorius įvairiose televizijos ir radijo laidose.
Į lietuvių kalbą yra išverstos kelios jo knygos: „Jėzuitų patarimai visiems gyvenimo atvejams“, „Jėzus: piligrimystė“, „Abatija“, „Tarp dangaus ir džiaugsmo“.
