Žydų gelbėtojams ketvirtadienį įteikiant Laisvės kovų dalyvio teisinį statusą pripažįstančius pažymėjimus, skambėjo ne tik padėkos jiems žodžiai, bet ir kritika valdžiai dėl ilgai užtrukusio gelbėtojų įvertinimo.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiais specialistas Gintaras Šidlauskas apgailestavo, kad ketverius metus delsiant priimt sprendimus daug garbaus amžiaus gelbėtojų tiesiog mirė.
„Objektyvumo dėlei reikia pasakyti, kad prieš ketverius metus dar buvo apie 180 gyvų gelbėtojų, šiandien jų yra likę kiek daugiau negu 100“, - Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje ketvirtadienį kalbėjo G.Šidlauskas.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky savo ruožtu pasakojo pati esanti iš išgelbėtos šeimos ir mananti, kad gelbėtojai dar įvertinti nepakankamai - jos teigimu, žydų gelbėtojams reikėtų statyti paminklus, jų vardais vadinti mokyklas, gatves.
„Gaila, kad tai užtruko taip ilgai, kad mūsų liko taip mažai (...). Ketverius metus tai užtruko ne dėl kokių techninių priežasčių, o dėl to, kad buvo kitokių nuomonių Seime, dėl to, kad kai kuriems žmonėms atrodė, kad žydo gelbėjimas - tai nieko vertas, o gal kai kas galvojo, kad apskritai tie žmonės elgėsi negerai, kad gelbėjo žydus“, - piktinosi F.Kukliansky.
Tuo metu BNS kalbinti pažymėjimus atsiėmę žydų gelbėtojai ar jų vaikai ant valdžios pykti neskubėjo.
„Ką aš žinau, aš gyvenu savo gyvenimą ir viskas“, - apie užtrukusias diskusijas dėl statuso žydų gelbėtojams suteikimo BNS tepasakė uteniškis Fulgentas Levulis.
Vyras pasakojo, kad per Antrąjį pasaulinį karą, kuomet jis buvo paauglys, jo šeima, tada gyvenusi Šadžiūnų kaime Lazdijų rajone, slėpė tris žydus - dvi seseris ir brolį.
„Dabar gyvų nėra nė vieno, jau jie visi mirę“, - pasakojo jis.
Už tėvus pažymėjimą atsiėmęs Juozas Straupis žurnalistams pasakojo dar prisimenantis tėvų darbus gelbėjant žydus, nors tuomet jam tebuvo penkeri metai.
„Mamos sesuo buvo Alsėdžiuose mokytoja ir ji turėjo pažįstamą policijos vadą, jis pranešdavo, kada ateis (tikrinti). Pamatydavau per langą, kad jau atvažiuoja, tai aš, vaikas mažas, bėgdavau ir sakydavau, kad jūs - Mania, Valia - lyskite (į slėptuvę)“, - kalbėjo J.Straupys, kuris pirmasis ir iškėlė žydų gelbėtojų pripažinimo laisvės kovų dalyviais.
„Tai yra pavyzdys, kaip kartais iš apačios pilietine iniciatyva galima paskatinti valstybę priimti reikalingus ir reikšmingus sprendimus (...). Jis (J.Straupys) mums parašė, iškėlė šitą idėją, ar nevertėtų pripažinti pasipriešinimo dalyviais žmonės, kurie priešinosi nacistinės Vokietijos okupacijai gelbėdami žūstančią gyvybę, gelbėdami bendrapiliečius“, - renginyje priminė G.Šidlauskas.
Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas pripažintas 80 žydų gelbėtojų, iš jų septyniems po mirties. Nuo spalio 1 dienos jiems paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija, kurios dydis – 400 litų.
Seimas šiemet birželį priėmė pataisas, kurios žydų gelbėtojams suteikė laisvės kovų dalyvio statusą bei tuo pačiu - teisę į valstybinę pensiją.
Ministrų kabinetas iš pradžių buvo pasiūlęs Seimui stabdyti įstatymo svarstymą dėl lėšų trūkumo, bet tokia Vyriausybės pozicija sulaukė pasmerkimo viešojoje erdvėje, ir Ministrų kabinetas pakeitė savo poziciją.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, neretai talkinami vietos kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Apie 3 tūkst. mirčiai pasmerktų žydų išgelbėjo ne žydų tautybės Lietuvos gyventojai, daugiausia lietuviai.
Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras „Yad Vashem“ už žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs 876 lietuvius, sąrašas nuolat pildomas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, šiuo metu gyvų tėra vos 110 žmonių, kurie gelbėjo žydus holokausto metu.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
