Iki šiol Lietuvos žvejai išnaudojo tik 38 proc. šiems metams skirtų menkių gaudymo kvotų, todėl siūloma minėtas žuvis leisti gaudyti visiems Lietuvos žvejybiniams laivams, rašo dienraštis „Respublika“. Tačiau vargu ar visos kvotos bus išnaudotos, mat šalyje beliko vos 32 žvejybiniai laivai, o kiti – supjaustyti Briuseliui paliepus.
Pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą projektą, žvejybos kvotos būtų skiriamos nedidinant nei atviroje Baltijos jūroje, nei Baltijos jūros priekrantėje žvejojančių naudotojų skaičiaus, tačiau būtų leidžiama didinti menkes žvejojančių laivų skaičių. Žemės ūkio viceministro Edvardo Raugalo aiškinimu, projektas parengtas siekiant sudaryti sąlygas kuo daugiau išnaudoti Lietuvai skirtą menkių žvejybos kvotą, mat pernai ji nebuvo iki galo išnaudota, o šiemet iki šiol išnaudota tik 38 proc. kvotos. Žvejybos laivynas šiuo metu yra toks mažas, kad visas Baltijos jūroje žvejojančių laivų skaičius yra mažesnis negu iki 2005 metais buvusių laivų, turėjusių teisę žvejoti menkes, todėl projektas ES teisei neprieštarautų.
Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktoriaus Dariaus Nieniaus teigimu, daugiau laivų pjaustyti nebeprivalėsime, nes jau pasiekėme ES reikalaujamą jų skaičių. Anot jo, normalu, kad laivyną turėjome mažinti, nes „laivų buvo daugiau negu žuvų“, o teikiamas projektas, anot jo, „išgelbės žvejybos verslą“.
„Anksčiau, kadangi žuvų ištekliai yra valstybės nuosavybė, valstybė teisę juos gaudyti suteikdavo privatiems subjektams. Dabar norima įteisinti, kad valstybė koncesijos pagrindu suteikia šią teisę žvejui. Jei jis nepadaro šiurkščių pažeidimų, ja galėtų naudotis 10 metų. Tai tarsi užtikrinimas, kad žvejys turės veiklą visus 10 metų. Laivynas yra labai senas, bankai į žvejybos verslą žiūri labai įtariai, o užsitikrinus veiklą 10 metų, jie ims kitaip žiūrėti į žvejus ir pradės teikti kreditus žvejybos laivams atnaujinti ar net naujiems įsigyti, ir taip bus paskatintas šio verslo atsigavimas“, – tikino D. Nienius.
Patys žvejai sutinka, kad šis projektas – geriau negu nieko, tačiau tvirtina, kad tai jų neišgelbės. „Iš 2002 metais buvusių 65 žvejybinių laivų teliko 31 ir dar vienas mokslinis. O po kelerių metų nebeturėsime nė vieno. Danams, norvegams ir kitiems buvo skirti europiniai pinigai laivams atnaujinti, o mums niekas neskyrė ir dar skatino juos supjaustyti. Kitaip sakant, ES mus pavertė iš žuvų gaudytojų žuvų vartotojais ir spaudžia, kad baigtųsi mūsų laivyno egzistavimas. Taip elgiasi, kad mes ne tik sau nepasigautume žuvies ir juo labiau jos neparduotume, o pirktume iš kitų. Todėl iš pradžių kvotas mažino, o kai beveik nebeliko kam gaudyti – lyg pasityčiodami padidino“, – sakė Lietuvos žvejų verslininkų asociacijos vadovas Jurijus Petrovas.
Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos vadovas Algirdas Aušra irgi sutinka, kad ES Lietuvą diskriminuoja, tačiau dėl to, kad Lietuva nebesugeba išnaudoti žvejybos kvotų, pasak jo, yra kalta ne tik ES politika, bet ir patys žvejai. „Rugsėjo 1-ąją, kai prasidėjo menkių sezonas, tik 7 laivai iš 32 išplaukė, nes jiems neužteko 2 mėnesių paatostogauti, pasiremontuoti. Tad ne vien laivų skaičius dėl to kaltas“, – sakė A. Aušra.
