Išdavikų, kenkėjiškų visuomeninių organizacijų, nelojalios žiniasklaidos ir politinių organizacijų neįvardijęs Valstybės saugumo departamentas pusę Lietuvos gyventojų apšaukė tautos priešais.
Lietuvoje tapo įprasta, kad Seimui svarstant svarbius šalies strateginius klausimus Valstybės saugumo departamentas (VSD) išplatina pažymas, įspėjančias apie grėsmes valstybės saugumui. Antradienį paskelbtoje šio departamento apžvalgoje teigiama, kad „2012 metais tęsis užsienio valstybių pastangos trukdyti vykdyti strateginius energetikos projektus“. Minėtų projektų priešininkai esą finansuojami per nevyriausybines organizacijas ir politines partijas.
Grėsmę įžvelgia energetikos projektams
Šių metų sausio viduryje pasirodė VSD pažyma tuo metu, kai Seimas ketino svarstyti Gamtinių dujų įstatymo pataisas. Pažymai pasirodžius, įstatymo pataisų svarstymas buvo atidėtas, kol pažymos neapsvarstė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Tuomet NSGK nieko įtartino nerado.
Atsitiktinumas ar ne, bet metinė VSD veiklos apžvalga taip pat pristatyta tuo metu, kai Seime prasidėjo net ne kelių milijardų, o kelių dešimčių milijardų litų vertės mūšis dėl energetikos projektų ateities. „Ypatingą grėsmę Lietuvai kelia trukdymai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, įgyvendinti struktūrinę Lietuvos gamtinių dujų sektoriaus reformą, įgyvendinti Visagino AE bei Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo projektus“, – teigiama VSD ataskaitoje. VSD netiesiogiai kaltina ir tas visuomenines bei politines organizacijas, kurios priešinasi Visagino AE statyboms. „Informacines kampanijas už atlygį vykdo kai kurios Lietuvoje veikiančios žiniasklaidos priemonės, nevyriausybinės organizacijos ir judėjimai“, – rašoma apžvalgoje. Joje konkrečiai neįvardijami nei asmenys, nei organizacijos, nei galimi užsakovai.
Iš 59 tūkst. pokalbių telefonu, SMS žinučių ir internetinio susirašinėjimo turinio sekimo užduočių VSD „indėlis“ buvo 17,9 tūkst.
Konservatoriai mojuoja ataskaita
VSD vadovas Gediminas Grina slaptosios tarnybos metinę veiklos apžvalgą pristatė Seime surengtoje spaudos konferencijoje. Joje dalyvavo ir Seimo NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas bei šio komiteto narys Vytautas Bogušis. A.Anušauskas neatskleidė, kurios nevyriausybinės organizacijos ir žiniasklaidos priemonės dalyvauja kenkėjiškoje veik loje, nes tai padaryti esą draudžia įstatymas. „Manau, tie žmonės save atpažins. Jie puikiai žino, ką daro“, – pridūrė A.Anušauskas.
Tuoj po VSD ataskaitos pristatymo valdantieji suskubo ja pasinaudoti, siekdami įteigti visuomenei, esą pasitvirtino įtarimai, kad energetikos projektams nepritariama iš piktos valios. „Man sunku pasakyti, kodėl socialdemokratai priešinasi Visagino AE projektui. Galima tik atkreipti dėmesį į VSD neseniai paskelbtą metinės veiklos apžvalgą, kur jie pastebi, kad bandymų sutrukdyti stambių energetikos projektų įgyvendinimą yra pakankamai daug. Tarp jų – ir iš trečiųjų šalių, iš mūsų Rytų kaimynų“, – „Žinių radijui“ kalbėjo Andrius Kubilius.
LRT laidoje „Teisė žinoti“ VSD apžvalga mojavo ir Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demok ratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma, agituodamas žmones pritarti Visagino AE projektui. Seimo pirmininkė Irena Degutienė vylėsi, kad VSD pateiktos išvados gali pakeisti Visagino AE prieštaraujančių politikų poziciją.
Veikia sovietiniais metodais
Žaliosios politikos instituto prezidento Lino Balsio nenustebino VSD išplatinta šios slaptosios tarnybos veiklos apžvalga. „Joje netiesiogiai apkaltinamos visuomeninės organizacijos ir leidžiama suprasti, kad užsienio šalių specialiosios tarnybos, o konkrečiai Rusijos, finansuoja visas Lietuvos piliečių iniciatyvas, kurios prieštarauja konservatorių iniciatyvoms“, – sakė L.Balsys.
Pašnekovo nuomone, siekiant prastumti Visagino AE projektą „mestos didžiulės jėgos“. „Vyriausybės ir valstybiniu lygiu bandoma kompromituoti žmones, kurių nuomonė skiriasi nuo oficialios konservatorių ir valdančiųjų doktrinos“, – dėstė L.Balsys. Jį stebina, kad „tautos priešams“ priskiriami net konservatorių partijos kūrėjai – Narcizas Rasimavičius, Stasys Malkevičius, Algimantas Sėjūnas.
„Puikiai suprantu, kaip VSD rengia dokumentus aukščiausiems valstybės vadovams, todėl gaila, kad dabar pažymos atsiranda vienos partijos iniciatyva, todėl paskutinės VSD apžvalgos vertė yra propagandinė“, – įsitikinęs L.Balsys. 2009–2011 m. jis dirbo Prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovu spaudai ir turėjo teisę susipažinti su slapta informacija. „Jei VSD iš tiesų dirbtų, agentai ir šnipai būtų susekami bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o dabar tarnyba veikia sovietiniais metodais“, – sakė L.Balsys. Jis paminėjo, kad net Prezidento Valdo Adamkaus dienoraščiuose tiesiogiai nurodyta, kad VSD savo pažymose pateikia tendencingą informaciją.
Slaptoji tarnyba tarnauja politikams
Šiuo metu Lietuvoje renkami parašai už dviejų referendumų iniciatyvas, nukreiptas į naujos atominės elektrinės statybas. L.Balsio ir kitų visuomenės veikėjų iniciatyvai patariamajam referendumui surengti jau pritarė apie 100 tūkst. piliečių. „Apie tikslius skaičius kalbėti dar anksti, nes kol kas neskaičiavome, kiek iš tiesų tų parašų surinkome, bet kažkur apie 100 tūkstančių“, – sakė L.Balsys.
Kitai referendumo iniciatyvai dėl privalomojo referendumo surengimo parašus renka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Kalbėdamas apie VSD išplatintą apžvalgą, sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis nedaugžodžiavo. „Suprantu, kad valdžia desperatiškai išsigandusi visuomenės nuomonės, kuri nepalanki AE atžvilgiu (statyboms nepritaria 65 proc. piliečių). Patys konservatoriai slepia jiems nepalankias apklausas, todėl apmaudu, kad VSD naudojama kaip propagandos įrankis“, – sakė jis.
Jis neabejoja, kad VSD pažyma labiau skirta politikams, bet ne visuomenei. „Partijomis, Seimu, Vyriausybe ir teisėsauga žmonės ir taip nepasitiki, todėl VSD pasitelkiama politikams bauginti. Žmonės – nekvaili. Jie supranta, kas vyksta šioje valstybėje, – neabejojo R.Karbauskis. – Prieš savaitę buvome surinkę jau apie 115 tūkst. parašų, bet iki liepos 17 d. laiko dar yra.
Referendumo iniciatoriai Lietuvoje yra išdaliję parašų rinkimo lapų, kuriuos visus užpildžius būtų surinkta apie 420 tūkst. parašų. „Aišku, visų lapų neužpildysime, bet netrukus būsime išdaliję lapų už 600 tūkst. parašų. Tikimės teigiamo rezultato, tereikia visiems sutelktai dirbti“, – sakė R.Karbauskis.
Visuomenei nebūtina viską žinoti
Vytis Jurkonis, Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas
Pasirodžiusią VSD ataskaitą visuomenei reikėtų vertinti teigiamai, nes ne paslaptis, kad daugelio Lietuvos valstybės institucijų komunikacija stringa. Dar daugiau – tokias ataskaitas VSD reikėjo daryti ir anksčiau, nes jei šios nišos neužpildys pati institucija, už ją tai padarys kas nors kitas ir nebūtinai gero siekdamas. Saugumo tarnybų ataskaitos visuomenei yra normali praktika visame civilizuotame pasaulyje. Vis dėlto VSD darbo pobūdis riboja tokios ataskaitos turinį bei išsamumą. Visiškai suprantama, kad nei operatyvinė, nei kita riboto naudojimo informacija negali būti prieinama viešai. Todėl ir šioje ataskaitoje yra abstrakčių formuluočių ar užuominų, atkreipiančių visuomenės dėmesį į valstybėje ar jos kaimynystėje vykstančius procesus. Vis dėlto konkrečių skaičių ir faktų pateikimas prieštarautų pačiai VSD misijai ir, tikėtina, galėtų pakenkti jos vykdomiems darbams. Demokratinėse visuomenėse organizacijos, taip pat ir valstybės piliečiai turėtų vadovautis nešališkumo ir pasitikėjimo principais. Kad, pavyzdžiui, Rusijos ar rusiškas verslas Lietuvoje yra gana aktyvus, galima pastebėti ir be išskirtinių pastangų. Ir ta veikla nukreipta ne tik į tiesioginius prioritetus, pavyzdžiui, energetikos projektus, bet ir į žiniasklaidos finansavimą, paramą net politiniams veikėjams. O tai, kad organizcijos savo metines ataskaitas pateikia pirmame metų pusmetyje, yra normalu. Žinoma, yra žmonių, kurie visą laiką visur ir visada reikalauja skaidrumo ir atskaitomybės, tačiau reikia suprasti, jog yra dalykų, kurių visuomenė ne tik neprivalo, bet ir neturi žinoti.
Dokumentuose nėra konkretumo
Lauras Bielinis, politologas
VSD pažymos ir ataskaitos (beje, ne tik VSD, bet ir kitų specialiųjų tarnybų) nėra rašomos planingai. Jos rašomos tada, kai jas kas nors užsako. Jas turi teisę užsakyti labai ribotas ratas žmonių. Nežinau, kas užsakė metinę VSD veiklos apžvalgą, bet greičiausiai tai padarė šalies Prezidentė arba vienas iš aukščiausių šalies vadovų. Tiesą sakant, ta VSD ataskaita manęs nenustebino. Joje paminėta tai, ką kiekvienas iš mūsų piliečių intuityviai nujaučia. Natūralu, kad tokios šalys, kaip Rusija ir Baltarusija, per įvairius finansinius svertus siekia paveikti mūsų politinę ir ekonominę sistemą. O tai, kad ataskaitoje nėra konkretumo, nenurodyti vardai ir pavardės, yra taip pat suprantama. Tomis ataskaitomis ir pažymomis stengiamasi nepakenkti agentūrų tyrimams. Vien todėl nevertėtų pažymose ir ataskaitose ieškoti konkrečių faktų.
Gediminas STANIŠAUSKAS