„Esu didis kiaušinių priešas. Man būdavo bloga nuo to acto, kuriame virdavo kiaušinius. Ir būdavo bloga, kad visur voliodavosi tie kiaušinių lukštai. Būtų puiki šventė, jei nebūtų kiaušinių. Bet čia tas pats, kas tikėtis gėjų parado be gėjų“, – sako Marijus MIkutavičius.
Nepaisant priešiškumo, jaučiamo tradicinio Velykų gardumyno atžvilgiu, Marijaus šeimoje Velykos yra svarbi šventė. „Švenčių reitinguose jos gal nusileidžia Kalėdoms ar Vėlinėms, tačiau yra aukščiau už Jonines. Aš pats jų nemėgstu, tačiau vertinu kaip tradiciją ir tomis dienomis taip pat stengiuosi būti su artimaisiais “, – teigia Marijus.
Kokie Velykų prisiminimai iš vaikystės yra išlikę žinomo vyro galvoje?
„Iš vaikystės Velykų prisimenu kiaušinių dažymą kaime. Naudodavome dažniausiai dvi marginimo technikas – svogūnų lukštus arba mirkymą dažuose ir po to skutinėjimą. Kaimas tuo metu dar nebuvo išmiręs, tad lankydavo kaimynai ir mes eidavom pas juos. Senelis stuksendavo kiaušinius į savo retus dantis ir šitaip kažkokiu būdu išsirinkdavo stipriausią, su kuriuo beveik visada nugalėdavo kiaušinių daužymo varžybas. Giminė būdavo linksma, troboje nesvietiškai karšta, vyrai kitą dieną ragaudavo degtinę, vaikai lakstydavo paskui šunis, telikas rodydavo kažkokius koncertus, o ant sienos liūdnai šypsojosi šventoji Marija“, – prisiminimais dalijosi Marijonas Mikutavičius.
