Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyventojams tiekiamo maisto galėtų pavydėti ne vienas pensininkas. Kaliniai negeria bet kokio pieno ir nevalgo liesos varškės. Suimtieji ir nuteistieji puikuojasi sutvarkytais dantimis, kai senelių namų gyventojai valgo maišytuvu smulkintą maistą. „Šiaulių naujienų“ tyrimas parodė, jog dažnam kaliniui gyvenimas sotesnis, nei benamiams ar pensininkams.
Kaliniai geria tik riebų kefyrą
Šiaulių tardymo izoliatoriaus kaliniai ne kartą skundėsi prastai maitinami. Maištavo bado akcijomis ir kitais būdais. Ar iš tikrųjų jie taip prastai maitinasi?
Kalėjimo departamento direktoriaus įsakymu, skirtingai, nei daugelyje kitų įstaigų, kalėjimo įstaigose valgiaraštis sudaromas ne savaitei ir ne dviem, o visam mėnesiui į priekį. Tai reiškia, kad jeigu kalinys vieną pirmadienį valgė vištienos krūtinėlę su garnyru, kitą pirmadienį valgys kažką kitą.
Pagal visus maisto ruošos reikalavimus, kaliniams negali būti tiekiamas liesesnis nei 2,5 procento kefyras ar pienas, grietinė – tik 30 procentų riebumo, varškė – ne liesesnė kaip 9 procentų riebumo. Šių reikalavimų turi paisyti ne tik Šiaulių tardymo izoliatorius, bet ir kitos šalies laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Šiaulių tardymo izoliatoriuje dirbantis, kaip ir sergantis kalinys perdien prasimaitina iš pusseptinto lito. Įstaigoje kalinčiam nepilnamečiui perdien maistui skiriami 7 litai. Sočiausiai – už 8 litus maitinasi čia gyvenančios moterys.
Buvę kaliniai veržiasi atgal
Kai kurie kalėjimo duonos ragavę žmonės ten veržiasi atgal. Tą atskleidžia ne viena tikra istorija. Žiniasklaidoje nuskambėjo įvykis, kai į įkalinimo įstaigoje bausmę atlikęs vyras tyčia išdaužė vienos parduotuvės langą ir įsmuko į vidų, tam, kad vėl būtų nuteistas laisvės atėmimo bausme ir grįžtų belangėn, nes žiemą neturėjo kur prisiglausti. Į parduotuvę atvykę pareigūnai vyrą rado tupintį viduje.
Kitas vyras piktinosi jam pritaikyta amnestija, dėl kurios jis pirma laiko atgavo laisvę. Tam, kad vėl būtų „pasodintas“, išdaužė sodo namelio langą ir nugvelbė jame buvusius menkaverčius daiktus. Vyras pareigūnams „prisidavė“ anksčiau, nei nusikaltimą spėjo pastebėti sodo namelio savininkas. Šiam vyrui pavyko įgyvendinti savo svajonę ir sugrįžti už grotų.
Labdaros valgykloje – skurdžiausia mityba
Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyventojams pastarosiomis dienomis tęsiant bado akciją, kaliniams skirtos porcijos keliavo į Nakvynės namus, vėliau tiektos į Labdaros valgyklą.
Trečiadienis, kai beveik pusšimtis Šiaulių tardymo izoliatoriaus maisto porcijų nukeliavo į Labdaros valgyklą, išalkusiems varguoliams priminė Naujuosius metus. Žmonės galėjo valgykloje ne tik prisikimšti iki soties, bet maisto ir išsinešti.
Stoties gatvėje įsikūrusioje Šiaulių miesto socialinių paslaugų centro paramos tarnybos valgykloje vieno varguolio maitinimui perdien išleidžiama 4,3 lito. Čia prasimaitina pusšimtis Socialinės rūpybos skyriuje maitinimosi talonus gavusių žmonių.
Labdaros valgykloje alkį numalšinti gali ir tie, kurie nesugebėjo gauti maisto talonų. Valgyklos darbuotojos už 1, 35 lito, skiriamo vienai porcijai, geba paruošti košės, kepenų kotleto ir dar silkės. Porcijomis už 1,35 lito maitinasi apie šimtas miesto varguolių.
Seneliai neturi dantisto
Trakų gatvėje įsikūrusiuose Šiaulių miesto savivaldybės globos namuose, kuriuose globojami senjorai, kiek daugiau kaip 30 gyventojų maitinasi ne prasčiau nei kalėjimo įstaigose. Vieno žmogaus maitinimui per dieną čia skiriama tiek pat, kiek ir vaikų globos namuose – 11,50 lito. Kalbinta dietologė pasakojo, jog seneliai kasdien gauna įvairių gardumynų, šviežių vaisių ir kokybiško jogurto. Taip, kaip įstaigoje gyvenantys seneliai, esą ne kiekvienas šiaulietis maitinasi. Priešpiet apsilankę įstaigoje pastebėjome, jog kai kurie seneliai net neįveikia jiems patiektos porcijos.
„Būna, kai kurie iš anksto paprašo vietoj kelių kotletų įdėti tik vieną“, - teigia laikinai direktorės pareigas einanti Dalia Micikonienė. Vadovė sako, jog per visus jos darbo metus įstaigoje senjorai nė karto nebuvo maištavę, skųsdamiesi prasta mityba.
Ar kaliniai turėtų pavydėti minėtoje įstaigoje gyvenantiems seneliams? Turbūt vargiai. Kai kurie čia gyvenantys senjorai niekada nepatiria maisto kramtymo džiaugsmo. Šiaulių miesto savivaldybės globos namų gyventojams visada patiekiamas tik maišytuvu smulkintas maistas.
„Gaila šiandien buvo tuos raugintus agurkėlius smulkinti, bet... kitu atveju daugeliui šis maistas nebūtų suvirškintas. Ne visi gali sukramtyti“, – „Šiaulių naujienų“ žurnalistei kalbėjo dietologė. Šiaulių miesto savivaldybės globos namų gyventojai neturi stomatologo – šioje įstaigoje šio etato paprasčiausiai nėra, skirtingai nei Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
„Čia nė vienas gyventojas neturi skylučių dantyse“, - „Šiaulių naujienų“ žurnalistei sakė vienas aukštas Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnas. Šioje įstaigoje jau kuris laikas dirba stomatologas, kuris kaliniams įstaigoje ir sutvarko išgedusius dantis.
Maitinimo suma kitose įstaigose
Už panašią sumą, kaip ir Šiaulių miesto savivaldybės globos namuose gyvenantys senjorai, maitinasi ir Respublikinės Šiaulių ligoninės stacionare gydomi ligoniai. Jiems skiriama 11,99 lito. Ligoninėje numatytos šešios dietos, tad kai kurie ligoniai yra maitinami ir už kiek didesnę sumą.
Šiaulių miesto savivaldybės dienos socialinės globos centre „Goda“ žmonės maitinami už 10 litų per dieną.
Pagal Šiaulių miesto Tarybos patvirtintas kainas, lopšelinukai šiuo metu maitinasi už 6,63 lito per dieną, darželinukai – už 7,41 lito. Nemokami pietūs pradinukams mokyklose tiekiami už 4 litus, vyresniems už – 4,68 lito. Šios kainos mokiniams nesikeičia jau ketvirtus metus.
Sveiko maisto – už 30 litų per savaitę
Už mažesnę pinigų sumą nei varguoliai Labdaros valgykloje sugeba prasimaitinti turbūt šimtai miesto pensininkų. Šiaulietė pensininkė Emilija Sidaravičienė, garsaus menotyrininko Jono Sidaravičiaus našlė, sutikusi „Šiaulių naujienų“ žurnalistei praverti savo namų duris, galėtų daugeliui gyventojų būti pavyzdys, kaip sulaukus pensinio amžiaus išsiversti be šūsnies vaistų, maitinantis sveikai ir tam išleisti tik menką pinigų sumą.
„Konditerinių gaminių, dešrų neperku. Į kavines nevaikštau. Maistą visada gaminu namuose. Būna, kad per savaitę 50, 40, o dažnai ir tik 30 litų išleidžiu“, - pasakoja moteris, kurios šaldytuve niekada nerasi pusfabrikačių ar kito „sintetinio“ maisto. E. Sidaravičienė teigė esanti vieną iš tų optimistiškai nusiteikusių pensininkių ir į situaciją, kai sumokėjus mokesčius pragyvenimui lieka tik menka suma, žiūri itin kūrybiškai.
E. Sidaravičienė teigia niekada neperkanti ne tik skalbiamųjų miltelių, (naudoja laiko patikrintą ūkišką muilą), indų ploviklių (juos atstoja maistinė soda), bet ir drabužių. Moteris iš spintos žurnalistei ištraukė parodyti ne vieną puošnią suknelę. E. Sidaravičienė jas užsivelka lankydama įvairias parodas.
Trakų gatvėje įsikūrusiuose Šiaulių miesto savivaldybės globos namuose darbuotojai maistą smulkina plaktuvais, nes čia nedirba odontologas ir nėra kas sutaiso seneliams dantis.
Asta VOLKOVAITĖ
