Praėjusiais metais į tėvynę grįžo 14 tūkstančių lietuvių – beveik 10 tūkstančių daugiau negu užpernai. Gerokai mažiau žmonių ir išvyko iš Lietuvos. Ar tai kiek sumažins baimę dėl išsivaikštančios tautos?
O gal ta baimė perdėta? „Lietuvos ryto“ kalbinti mokslininkai stebėjosi, kodėl emigracija mūsų šalyje kelia tokią paniką, net baiminamasi, jog tauta išnyks.
Per pastaruosius šimtmečius lietuviai daug judėjo, bet nė viena niūri prognozė taip ir nepasitvirtino.
Antropologas profesorius Vytis Čiubrinskas pasiūlė prisiminti, kaip Lietuva iš kaimo pasuko į miestą. Anot V. Čiubrinsko, šiuolaikinė migracija – pasaulinis reiškinys, o ne Lietuvos bėda.
Lietuvių judėjimą Europos Sąjungos šalyse galima laikyti migracija vidaus teritorijoje. Dabartinė emigracija turi daug naujų bruožų. Išeiviai palaiko daug glaudesnius ryšius su likusiais tėvynėje nei, pavyzdžiui, prieš šimtą metų. Jie nekuria etninių bendruomenių, nes turi glaudžius ryšius su tėvyne. Šiuo metu žmonės susaistyti socialiniais tinklais: grupė draugų, giminaičiai, kaimynai.
