Lietuvos jaunųjų verslininkų sąjungos prezidentas, vienas turtingiausių Kauno asmenų Gintaras Skobas – išskirtinis asmuo šalies teisėsaugos istorijoje. Už dvigubos žmogžudystės organizavimą prokuroras pasiūlė jam pritaikyti senaties terminą.
Ne kartą kaltintas sunkiais nusikaltimais, pavyzdžiui, už įžūlią dvigubą žmogžudystę viename Kauno miegamųjų mikrorajonų, daugiau kaip savaitę išbuvęs suimtas areštinėje ir du sykius išteisintas. Tokį beveik septynerius metus trukusį teisingumo maratoną ištvėręs G. Skobas praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teisme galėjo atsikvėpti, nes iš valstybinį kaltinimą palaikančio Generalinės prokuratūros prokuroro Zdislavo Tuliševskio išgirdo, kad jo atžvilgiu baudžiamoji byla bus nutraukta, mat rugpjūčio 30-ąją nusikaltimui, kuriuo jis yra kaltinamas, suėjo senatis.
Nuo įvykio iki išteisinimo – 20 metų
Anksčiau niekada neteistas, kriminalinės policijos darbuotojų operatyvinėse įskaitose neminimas 45 metų G. Skobas visada kategoriškai neigė savo kaltę.
Kaip Vilniaus apygardos teisme sakė plataus atgarsio sulaukusias organizuotų nusikaltėlių gaujų bylas, tarp jų ir senus Kauno kriminalinės įžymybės Henriko Daktaro bei jo gaujos veteranų nusikaltimus ištyręs ir ypač dideliu principingumu garsėjantis prokuroras Z. Tuliševskis, Generalinė prokuratūra neturi informacijos, kad per pastaruosius 20 metų G. Skobas galėjo padaryti tam tikras nusikalstamas veikas.
Baudžiamosios bylos medžiagoje rašoma, kad 1992 metų rugpjūčio 30-osios vakarą G. Skobas dalyvavo rengiant pasikėsinimą nužudyti du tuomet Kaune egzistavusios Ramaškinių mafijos šeimos atstovus. Kad dėl šio nusikaltimo jam pritaikyta senatis, Vilniaus apygardos teisme pirmąsyk paskelbta dar 2006-ųjų gruodį.
Anuomet Ramaškinių lyderis R. Kuzminas-Ramaškė (Nr. 2) pasižymėjo išskirtine drąsa, nes glaudžius ryšius palaikė su Žaliakalnio bosais – dabar bausmę kalėjime atliekančiu Ariku Pastuškovu (Nr. 3) ir policijos saugomu liudytoju tapusiu Jonu Bielskiu (Nr. 4 (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Tada Vilniaus apygardos teismo teisėjai Regina Pocienė, Elvyra Ona Kvaraciejūtė ir Stasys Punys kaltais pripažino ir laisvės atėmimo bausme nuteisė buvusias Ramaškinių gaujos „torpedas“. Vienam iš pirmųjų nepriklausomybės metais Kaune susiformavusio kapitalistų klubo narių teismas pritaikė 1961 metų Baudžiamąjį kodeksą (BK), už nužudymą numatantį dešimties metų senaties terminą.
Dabar galiojantis BK numato 20 metų senaties terminą.
Nors Generalinė prokuratūra nesutiko su tokia nutartimi ir apskundė ją Lietuvos apeliaciniam teismui, šio teismo teisėjai Valdimaras Bavajėnas, Viktoras Kažys ir Rūta Mickevičienė atmetė prokuroro skundą dėl netinkamai taikyto senaties termino, nes jis „juridine prasme nėra pamatuotas“.
Laimėjęs du teismus G. Skobas greičiausiai tikėjosi išvengti teismų maratono dėl nužudymo organizavimo, tačiau kruvinų praeities nuodėmių šešėlis jį pasivijo 2008-ųjų gruodžio pabaigoje, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Apeliacinio teismo nutartį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Praėjusių metų rugpjūčio 11 dieną Vilniaus apygardos teisme byla pradėta nagrinėti iš naujo, tiesa, kaskart su didžiulėmis pertraukomis.
Traukiasi savo noru
Jau antrąkart šią bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas neapsiėjo be kuriozų –teismo posėdžiai kaskart būdavo atšaukiami dėl mistinių ir ilgai trunkančių G. Skobo arba jo gynėjo Ipolito Nekrošiaus ligų.
Dviprasmiškų keistenybių netrūko ir prasidėjus paskutiniam teismo posėdžiui. Iš pradžių salėje pasirodė tik teismui pirmininkaujanti Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė. Galiausiai teisėja lyg niekur nieko susizgribo, kad trūksta dviejų kolegių. Po minutės ji išėjo trumpam pasikviesti teisėjų Jūratės Damanskienės ir Lauretos Ulbienės. Joms pasirodžius salėje netrukus baigėsi ir keliasdešimt minučių trukęs teismo posėdis.
G. Skobo gynėjas – žymus sostinės advokatas I. Nekrošius teisme pareiškė pastabų, kad Aukščiausiasis Teismas neišvengė klaidų iš naujo peržvelgdamas kauniečio bylą.
Teisininkas prašneko ir apie ketinimus siekti visiškos savo kliento reabilitacijos.
Išteisinimo atveju G. Skobas galėtų pareikalauti atlyginti patirtus materialinius ir moralinius nuostolius. Panašu, kad kol kas reikšti pretenzijų mūsų teisėsaugai jis neketina.
„Realiai kartojasi ankstesniuose teismuose girdėta istorija, kai buvo pritaikyta senatis. Apeliaciniame teisme buvo teigiama, kad senatį galima taikyti. Dėl to mes buvome priversti viską pradėti iš naujo. Tačiau viso to gana. Ir šeima, ir mažametė dukrytė nutarėme daugiau nebekovoti“, – aiškino G. Skobas.
Mafijos bylų specialistu vadinamas prokuroras Z. Tuliševskis teisme paskelbė, kad G. Skobui inkriminuojamiems nusikaltimams suėjo 20 metų senaties terminas (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Pagrindinis taikinys išgyveno
Remiantis bylos medžiaga, pagrindinis G. Skobo kaltę įrodantis šaltinis – už su Ramaškiniais siejamo Dariaus Steponavičiaus nužudymą bei pasikėsinimą nužudyti jo bendrą Vidmantą Urniką nuteisto ir jau bausmę atlikusio su teisėsauga sutikusio bendradarbiauti Dinaro Užkuraičio parodymai.
Jis tvirtino, kad paskutinę 1992-ųjų vasaros naktį G. Skobas atvežė jį netoli Kaune esančios Statybininkų gatvės, kuria į namus turėjo grįžti aukos.
Tada perdavė retą, KGB specialiosioms operacijoms naudotą automatinį pistoletą „Stečkin“ ir granatą. Pats nusprendė veiksmą stebėti sėdėdamas automobilyje.
Kai savo akimis išvydo taikiniais tapusius buvusius draugus D. Steponavičių ir V. Urniką, boksininkas susijaudino ir pamiršo visus anksčiau išgirstus nurodymus. Užuot šaudęs, kaip buvo nurodyta, trumpomis serijomis, D. Užkuraitis vienu kartu išpyškino visą apkabą ir pasileido bėgti. Tik po kurio laiko prisiminė turįs granatą, grįžo atgal ir metė ją.
Po šio nevykusio išpuolio buvo nušautas tik D. Steponavičius, o pagrindinis taikinys V. Urnikas išgyveno. Nuo senų laikų kriminalinėse istorijose minimas vyras vis dar gyvena Kaune, tačiau retai rodosi viešumoje.
Ramaškinių siautėjimo era
Kaip „Balsas.lt savaitei“ pasakojo buvę Kauno mafijos veteranai, minėtas konfliktas subrendo dėl rietenų 2000-aisiais netoli laikinosios sostinės simboliu laikomo Laisvės alėjos fontano nušauto Ramūno Kuzmino, pravarde Ramaškė, suburtoje Ramaškinių gaujos viduje.
Kaip ir daugelis 1990-ųjų pradžioje, Ramaškiniai pradėjo nuo automobilių vagysčių, skolų išreikalavimo, kooperatinių kioskų savininkų spaudimo.
Po kelerių metų pagal globojamų bendrovių ir bankų bei „torpedų“ skaičių Ramaškiniai negalėjo lygintis nei su tuomet visą šalį šiurpinusia milžiniška Daktarų imperija, nei su nieko nepaisančiais Daškiniais. Tačiau Kauno kriminaliniame pasaulyje jie turėjo savo nišą, kuria su niekuo neketino dalytis.
Pats Ramaškė pasižymėjo neįtikėtina drąsa ir įžūlumu. Kartą jis nuvažiavo į vieną „strielką“ (gaujų narių suvažiavimą – red.past.) ir tuometiniam Kauno lyderiui H. Daktarui tiesiai pareiškė: „Dabar man nusispjauti į visus tavo įstatymus.“
G. Skobas tais metais ėmė įtikinėti stambiausių Kauno bendrovių vadovus nebemokėti duoklių Daktarų veikėjams ir su jais nesiderėti dėl objektų privatizavimo. Visi anų laikų verslininkai jų reketuoti atvykusiems banditams turėjo pasakyti, kad nuo šiol bendradarbiauja su Ramaške.
Netrukus daug tokių verslininkų atsidūrė po G. Skobo ir R. Kuzmino gaujos sparnu. Tačiau, skirtingai nei primityviai ir vulgariai mąstantys Kauno banditai, G. Skobas nereikalavo mokėti duoklės.
Jis prašydavo sudaryti lengvatines sąlygas investuoti pinigus į pelningą verslą, tapti stambių įmonių dalininku ar kartu privatizuoti įvairius objektus. Tokiais būdais buvo privatizuota nemažai brangių nekilnojamojo turto objektų prestižiniuose laikinosios sostinės kvartaluose – Laisvės alėjoje ir Senamiestyje.
Tokia taktika pasiteisino šimtu procentų – Ramaškinių pinigai buvo investuojami į pelningiausius verslus: falsifikuotos degtinės gamybą, degalines, autoservisus, pasilinksminimo įstaigas.
G. Skobas siekė vis didesnių projektų: tapo tais laikais didžiausio Lietuvos akcinio inovacinio banko akcininku bei tarybos nariu. Jis susidomėjo ir politika – per prezidento rinkimus rėmė Stasį Lozoraitį.
Matydamas svaiginamus jo šuolius ir sparčiai gausinamus turtus Ramaškinių gaujos kovotojų būrys ėmė smarkiai nesutarti ne tik su juo, bet ir tarpusavyje. Galiausiai subrendo planas nutildyti didžiausius gaujos maištininkus V. Urniką ir D. Steponavičių. Kruvinasis 1992 metų rugpjūčio 30-osios vakaras G. Skobui prilipdė dvigubos žmogžudystės užsakovo vardą.
Tarp G. Skobo aplinkos žmonių kalbama, kad jis turėjo rimtų ketinimų dalyvauti Lietuvos bokso federacijos prezidento bei artėjančiuose Seimo rinkimuose, tačiau platiems užmojams koją pakišo ilgus metus užtrukęs teismų maratonas.
„Iš vienos televizijos prodiuserių bendrovės esu sulaukęs pasiūlymo parašyti scenarijų serialui, kaip 1990-ųjų pradžioje verslininkus reketavo banditai. Tais laikais banditams nepasidavę Kauno verslo atstovai kartu su manimi žada susėsti ir pradėti rašyti anų laikų atsiminimus. Kadangi tiesiogiai dalyvavome šiuose įvykiuose, galėtume žmonėms daug papasakoti. Nedaugelis žino, kad anuomet mane nužudyti užsakė Pšidzė (Andrius Jankevičius – anuomet buvęs vienas ryškiausių Kauno mafijos autoritetų. Nuo 1995-ųjų jis pasitraukė iš Lietuvos ir slapstosi iki šiol. Kai kurių šaltinių žiniomis, Lenkijoje – red. past.). Pasidomėkite, kodėl V. Urnikas buvo išvežtas į mišką. Kodėl buvo reketuojami stomatologai Šilutėje. Atidžiai mano bylą perskaitę žmonės ras joje nemažai intriguojančių dalykų. Tačiau šandien dar ne laikas apie tai viešai pasakoti. Kai pasibaigs teismo procesas, mielai su jumis pasidalysiu praeities išgyvenimais“, – palikdamas teismo rūmus „Balsas.lt savaitei“ žadėjo G. Skobas.
TIK FAKTAI
Ramaškinių nusikalstamas susivienijimas veikė 1991–1994 metais.
2004-aisiais buvo nutrauktas ginkluotos Ramaškinių banditų gaujos egzistavimas.
Atliekant ikiteisminį tyrimą sujungtos dar 23 baudžiamosios bylos.
Išaiškintos 55 nusikalstamos veikos (plėšimai, tyčiniai nužudymai, pasikėsinimai tyčia nužudyti sunkinančiomis aplinkybėmis, turto prievartavimas, vagystės).
Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų pastangomis šios gaujos nariai 2004–2006 metais sulaukė teisėto atpildo. Visi kaltinamieji nuteisti laisvės atėmimo bausme.
Daugelis iš jų vis dar atlieka bausmę šalies įkalinimo įstaigose.
G. Skobo byloje sprendimas Vilniaus apygardos teisme bus skelbiamas spalio 15 dieną.
