Lenkijos premjeras pritarė ultraradikalios nacionalistinės Lenkijos šeimų lygos pasiūlymui panaikinti rinkimų įstatyme numatytas lengvatas tautinėms mažumoms, pagal kurias rinkimuose į šalies parlamentą joms netaikomas 5 proc. „slenkstis“.
„Jeigu kas nors nori turėti Lenkijoje kokias nors teises, tokias pat privalo užtikrinti lenkams“, – pareiškė Lenkijos premjeras Jaroslawas Kazcynskis. Apžvalgininkai mano, kad toks pareiškimas neabejotinai užaštrins ir taip jau įtemptus Vokietijos ir Lenkijos santykius. Mat vienintelė tautinė mažuma, kuri pasinaudojo rinkimų lengvatomis, yra vokiečiai. Šiuo metu vokiečių bendruomenė Lenkijos seime turi du savo atstovus.
Vokiečių ir lenkų santykiai kibirkščiuoja jau senokai, dar prieš atėjus į valdžią dabartinei vyriausybei, kuri pirmiausia kaltinama dėl pašlijusios abiejų tautų draugystės. Prieš keletą metų dabartinis prezidentas Lechas Kazcynskis, tuomet dar Varšuvos meras, vokiečiams pateikė sąskaitą už senelių kaltes, kai sostinės miesto taryba priėmė rezoliuciją dėl žalos atlyginimo už materialines ir moralines Antrojo pasaulinio karo skriaudas. Paskui „Teisės ir teisingumo“ kandidato štabas „seneliu Vermachte“ stengėsi sužlugdyti kito kandidato – Donaldo Tusko šansus į šalies prezidentus. Po rinkimų irgi nebuvo geriau: per pirmąjį vizitą Berlyne šių metų kovą Lechas Kazcynskis „nepastebėjo“ ištiestos kanclerės Angelos Merkel rankos ir, užuot ją paspaudęs, nusuko galvą.
Po to jau buvo tik blogiau: ekspremjeras, einantis Varšuvos mero pareigas, Kazimierzas Marcinkiewiczius atšaukė savo vizitą į Berlyną protestuodamas prieš parodą, skirtą vokiečių ištrėmimui iš Rytų Europos, taigi ir Lenkijos. Premjeras šią Iškeldintųjų sąjungos suorganizuotą parodą, kuri, beje, pačioje Vokietijoje didelio pritarimo nesulaukė, pavadino blogu, susirūpinimą keliančiu įvykiu, kuris gali pakenkti santykiams. Liepos pradžioje prezidentūra ir vyriausybė pasipiktino dėl straipsnio Vokietijos dienraštyje, kuriame tyčiojamasi iš Lenkijos prezidento Lecho Kazcynskio – jis lyginamas su bulve. Pats prezidentas paskutinę minutę, esą dėl ligos, atšaukė kelionę į Vokietiją, kur turėjo susitikti su kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Jacquesu Chiracu.
Pagrindine santykių pašlijimo kaltininke lenkų visuomenė laiko Iškeldintųjų sąjungos pirmininkę Eriką Steinbach, kuri vadovauja šiai organizacijai, vienijančiai iš Rytų Europos iškeldintus vokiečius ir jų palikuonis. Lenkai labai jautriai reaguoja į kiekvieną šios organizacijos pareiškimą, įžvelgdami revanšizmo grėsmę, juolab kad kai kurie iškeldintųjų sluoksniai retkarčiais prabyla apie Lenkijoje ir kitose Rytų Europos šalyse paliktą turtą. Vien tik iš Lenkijos po Antrojo pasaulinio karo buvo iškeldinta keli milijonai vokiečių. Šiais metais pirmą kartą Vokietijos prezidentas kaip garbės svečias dalyvavo tėviškės žemių renginiuose, kuriuos organizavo Iškeldintųjų sąjunga. Lechas Kazcynskis, komentuodamas šį įvykį, neatsižvelgė į Vokietijos prezidento ten išsakytus žodžius, kuriais atsiribojama nuo bet kokio revanšizmo, bet tik į patį dalyvavimo faktą. „Tai vienas iš tų nerimą keliančių atvejų, kuriuos stebime pastaruoju metu.Tą nerimą – esu įsitikinęs – lengva suprasti. Vokietijoje yra stipri struktūra, kurią remia valstybė, struktūra, kuri nuolat kelia klausimą dėl žemių, kurios kadaise priklausė Trečiajam reichui“, – sakė Lenkijos prezidentas.
Tokioje įtemptoje situacijoje kiekvienas neatsakingas žingsnis gali tik užaštrinti santykius. Be abejo, taip ir bus, net jeigu seimas nepriims ultranacionalistinės Lenkijos šeimų lygos pasiūlymo paimti mažumoms tai, ką prieš keliolika metų davė pirmasis demokratiniu būdu išrinktas parlamentas. Nes – nors teoriškai rinkimų į seimą lengvata galioja visoms mažumoms – tik vokiečiai dėl savo skaičiaus ir kompaktiško gyvenimo vienoje apygardoje pasinaudojo tokia teise. Tą puikiai suvokia ir pats premjeras. „Lenkai Vokietijoje neturi tautinės mažumos statuso, /.../ ten vykdoma asimiliacijos politika“, – priekaištavo Jaroslawas Kazcynskis. Jis taip pat teigė, kad Lenkija ateityje nepripažins asimetrijos santykiuose su kaimynais, kai kalbama apie tautinių mažumų teises.
Be abejo, šitie šalies premjero pareiškimai neliks nepastebėti kitame Oderio krante. Lenkai, beje, tai turėtų puikiai suprasti, nes savo tautiečių reikalams kaimyninėse valstybėse yra nepaprastai jautrūs.
