„Dinner map“ restoranus valdo įmonė „Amerika“. Registrų centro duomenimis, šios įmonės akcininkai yra tie patys asmenys, kuriems priklauso ir populiarus Lietuvoje restoranų tinklas „Grill London“.
Lina (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakoja, kad padavėja „Dinner map“ Vilniuje dirbo apie 7 mėnesius, tačiau, kaip pati sako, patirtis buvo ne itin graži.
Prasidėjus karantinui, įmonė paskelbė prastovas, tačiau mergina sulaukė reikalavimo pasirašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru.
„Aš nesutikau, kaip ir daugelis padavėjų. Po kurio laiko, būnant prastovose, atsirado pasiūlymas išeiti iš darbo abiejų šalių sutarimu, tačiau ir vėl nesutikau. Galiausiai gavau pranešimą, kad nuo tam tikros dienos mane atleidžia“, – pasakoja Lina.
Pranešime apie darbo sutarties nutraukimą rašoma, kad dėl ekstremalios padėties ir įvesto karantino uždraudus viešojo maitinimo įstaigų veiklą, UAB „Amerika“ negali vykdyti veiklos. Dėl sumažėjusių pajamų ir dėl darbo organizavimo pakeitimų yra mažinamas padavėjų pareigybės darbuotojų skaičius. Atsižvelgiant į tai, kad darbovietėje nėra laisvos darbo vietos į kurią būtų galima perkelti Liną ir į anksčiau išvardintas priežastis, ji yra atleidžiama iš darbo.
Anot Linos, atleidimas nėra vienintelė problema. Gavusi priešpaskutinį darbo užmokestį Lina pastebėjo, kad pervesta suma yra daug mažesnė nei turėtų būti, o prašymai atsiųsti algalapį buvo ignoruojami, jis buvo atsiųstas likus vos kelioms dienoms iki atleidimo dienos.
„Vis rašiau vadovei dėl algalapio, sakiau, kad laukiu konkretaus atsakymo, nes pabodo rašyti kiekvieną dieną. Dėl to, taip pat pridūriau, kad noriu algalapį gauti iki atleidimo. Ji atsiuntė balso įrašą, kuriame sakė, kad nekelčiau balso tono ir negrasinčiau, o atsiųs tada, kai turės laiko.
Likus trims dienoms iki atleidimo gavau algalapį, tačiau buvo taip, kaip ir galvojau, trūko priskaičiuotų valandų. Kovo mėnesį buvau išdirbusi 48 val., o uždarbis paskaičiuotas tik už 17 val.“, – sako mergina.
Pasak Linos, valandinis uždarbis atskaičius mokesčius yra 2,55 eurai, todėl bendras išmokėtas atlygis buvo beveik 80 eurų mažesnis, nei turėjo būti.
„Likau akligatvyje, parašiusi perskaičiuoti mano atlyginimą gavau tik neigiamos energijos pliūpsnį iš visų vadovų, jie net nesileido į kalbas, kad tai galbūt jų klaida. Aš turiu visus grafikus, kurie įrodo, kiek valandų esu dirbusi“, – tikina mergina.
Lina sako, kad ji planavo kreiptis į darbo ginčų komisiją, tačiau galiausiai susitikus su vadove pavyko susitarti ir pinigai buvo grąžinti.
Mokėjo pinigus vokeliuose?
Kita mergina, Miglė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), sako, kad „Dinner map“ restorane padavėja dirbo pusę metų.
Tačiau kituose tų pačių savininkų restoranuose dirbo jau ir anksčiau. Ji taip pat pasakoja, kad teko susidurti su reikalavimais išeiti iš darbo savo noru, nesutikus to padaryti buvo sulaukta regiono vadovės pastabų ir užuominų apie tai, kad neįvykdžius reikalavimų, vėliau nebus jokios galimybės dirbti šio ar kitų tinklų restoranuose, kuriuos valdo tie patys savininkai.
„Nesutikau išeiti savo noru, nes nenorėjau to daryti. Tada sulaukiau iš regiono vadovės tokių klausimų, kaip kad „kodėl negali išeiti gražiuoju?“
Skambinau į Valstybinę darbo inspekciją dėl to, kad patiriu spaudimą, verčia išeiti iš darbo. Ten paaiškino, kad nepasirašyčiau tokių dokumentų, o geriausias variantas yra tartis ir reikalauti bent minimalios išmokos ir išeiti iš darbo abipusiu šalių susitarimu arba dėl darbdavio kaltės. Iš darbo išėjau būtent abipusiu šalių susitarimu“, – prisimena Miglė.
Ji teigia, kad algalapio, kaip ir Lina, negavo. Merginai buvo paaiškinta, kad buhalterija yra apkrauta darbais, todėl algalapio negali atsiųsti. Miglė tikina, kad norėtųsi turėti konkretų įrodymą, už ką ir kiek pinigų buvo gaunama, visgi pabrėžė, kad tai gali būti sunku atsekti, nes dalis atlyginimo buvo mokamas vokelyje.
„Juodais pinigais buvo mokama dalis atlyginimo, viską mokėjo į rankas, atsiskaitymo lapeliuose irgi parašytos vienokios sumos, o į rankas gaudavom kitą sumą“, – teigia Miglė.
Merginos, dirbusios „Dinner Map“, sako, kad visa ši situacija yra tarsi kova su vėjo malūnais. Dėl jaučiamo darbdavio spaudimo teko likti be darbo ir be dalies pinigų.
Naujienų portalo tv3.lt žurnalistė bandė susisiekti su įmonės „Amerika“ direktoriumi Andriumi Lavrinavičiumi, tačiau komentaro dėl šios situacijos gauti nepavyko. Sulaukus komentaro, straipsnis bus papildytas.
Siūlo kreiptis į darbo ginčų komisiją
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) viso karantino metu ne kartą įspėjo darbdavius, kad esama padėtis neatleidžia darbdavių nuo darbo įstatymų vykdymo. Darbdaviai negali atleisti darbuotojų, nesant įstatymuose numatytų pagrindų ar daryti darbuotojams spaudimą nutraukiant sutartį darbuotojo iniciatyva, taip pat darbdavys negali vienašališkai priimti sprendimo ar reikalauti, kad darbuotojai naudotųsi nemokamomis atostogomis.
„Bet koks vertimas išeiti iš darbo yra neteisėtas. Darbdaviai negali reikalauti darbuotojo parašyti prašymo išeiti iš darbo savo noru. Atleidimo pagrindai yra numatyti Darbo kodekse ir jais pasinaudoti arba darbdavys, arba darbuotojas gali tik išreikšdamas tikrąją savo valią.
Tai reiškia, kad jei aš pats noriu, tada aš pats ir išeinu, jeigu darbdavys nori ir verčia mane išeiti – aš neišeinu. Tokiu atveju darbdavys turi pats inicijuoti atleidimą, atitinkamai pateikti įspėjimą ir išmokėti išeitines išmokas, jeigu tokios priklauso“, – aiškina VDI Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad darbdaviai turi mokėti tokį atlyginimą, koks buvo susitartas darbo sutartyje ar koks yra numatytas darbo apmokėjimo sistemoje. Jeigu darbdavys nesumoka viso priklausančio darbo užmokesčio, sumoka jį ne laiku (tokiu atveju darbuotojui priklauso ir delspinigiai) ar nesutinka perskaičiuoti atlyginimo, darbuotojas gali kreiptis į VDI ir rašyti prašymą Darbo ginčų komisijai, kad ši išieškotų nesumokėtas pinigų sumas.
Š. Orlavičius kalbėdamas konkrečiai apie merginos dirbusios „Dinner Map“ situaciją sako, kad tai ji sudėtinga ir reikalauja detalaus nagrinėjimo.
„Šiuo atveju yra tokia situacija, kad pati atleidimo iniciatyva iš darbdavio pusės yra teisėta, nes jis vadovaujasi Darbo kodekso 57 straipsniu (Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės).
Visgi teisėtumo klausimas lieka dėl priežasties, nes Darbo kodeksas taip pat sako, kad darbuotoją galima atleisti, jeigu jo funkcija pas darbdavį tampa perteklinė. Ši situacija gal ir suponuoja tą pertekliaus egzistavimą, bet klausimas, ar čia jis laikinas ar nuolatinis.
Būtent šį klausimą jau nagrinėtų Darbo ginčų komisija – ar tai buvo pakankamas ir teisėtas pagrindas, kad būtų nutraukta sutartis su darbuotoju ar visgi nebuvo. Tai jau svarbios detalios aplinkybės, kurias reikia nagrinėti, todėl vienareikšmiškai pasakyti ar toks elgesys teisėtas ar ne – sunku pasakyti“, – aiškina VDI Darbo teisės skyriaus vadovas.
Gavo subsidiją
Užimtumo tarnyba skelbia įmonių, kurioms išmokėtos subsidijos. Šiame sąraše galima rasti ir įmonę „Amerika“, kuriai priklauso restoranų tinklas „Dinner Map“. Įmonėje prasidėjus karantinui, buvo paskelbtos darbuotojų prastovos, todėl jų darbo užmokesčiui kompensuoti buvo išmokėta subsidija iš valstybės biudžeto. Subsidijos suma siekia 9946,93 euro, nurodytas darbuotojų prastovose skaičius – 39.
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė aiškina, kad vadovaujantis Užimtumo įstatymu, darbdaviai, kuriems buvo mokama prastovos subsidija turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.
Pagal šią nuostatą, nėra reikalavimo išlaikyti darbo vietas visiems darbuotojams, už kuriuos prašė prastovos subsidijos. Be to, į šiuos 50 proc. neįeina darbuotojai, kurie atleisti pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbo sutarties šalims susitarus dėl išbandymo, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios, ar dėl darbuotojo mirties.
Ji teigia, kad subsidija yra mokama tam, kad įmonė neatleistų darbuotojų, nors karantino laikotarpiu sumažėja veiklos apimtys arba ji visai nevykdoma.
„Subsidija yra skirta iš dalies kompensuoti darbuotojo, esančio prastovoje, darbo užmokestį, taigi būtent darbo užmokesčiui mokėti ji ir turi būti panaudota. Todėl Užimtumo tarnyba prašo darbo užmokesčio išmokėjimą įrodančių dokumentų“, – sako M. Jankauskienė.
Ji taip pat pabrėžia, kad jeigu darbdavio iniciatyva darbuotojas atleidžiamas be darbuotojo kaltės, toks atvejis bus traktuojamas kaip neišlaikyta darbo vieta. Tačiau reikalavimas išlaikyti yra tik pusę darbuotojų iš subsidijuotų, o ne visus.
Visgi paaiškėjus, kad įmonė darbuotojams neišlaiko darbo vietų, jai gresia sankcija – ji negalės dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse 12 mėnesių, baigus mokėti prastovos subsidiją darbo užmokesčiui.
Dirba 29 žmonės
„Sodros“ duomenimis, kovo 16 d. įmonėje „Amerika“ dirbo 50 žmonių. Balandžio 17 d. dirbo 38, o balandžio 26 d. – 29 darbuotojai. Vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis čia siekė 458 eurus, o vasarį – 455 eurus. Atlyginimų mediana vasarį – 431 euras, o kovą – 479 eurai neatskaičius mokesčių.
Juridinių asmenų registre esančių finansinių ataskaitų duomenys rodo, kad „Amerika “ 2019 m. turėjo turto, kurio vertė 350 644 eurai. Įmonė per metus gavo 575 030 eurus pardavimo pajamų. Tačiau grynasis pelnas buvo neigiamas – įmonė patyrė nuostolių, kurių suma siekia 215 660 eurus.
Registrų centro duomenimis, įmonės „Amerika“, kuri valdo „Dinner Map“ restoranų tinklą, akcininkai yra Edvinas Juškauskas, Andrius Lavrinavičius, Marijus Mazuchas ir Eimantas Navikauskas. Jie, be „Dinner Map“ ir „Grill London“, valdo dar ne vieną barą ir maitinimo įstaigą tarp, kurių jau dėmesio dėl nesąžiningo elgesio su darbuotojais susilaukęs baras Vilniuje „Uncle Sam“, „Republic“, „Paslėpti receptai“, „Michelle“, „Režisierius“.
