Šią problemą pripažįsta tiek tv3.lt kalbintas Latvijos generalinis policijos komisaras Ints Kuzis, tiek Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys. Bet vienas dalykas yra pripažinti, o kitas ją spręsti. Be šių pareigūnų įžvalgų, dar palyginome Lietuvoje ir Latvijoje skiriamas baudas už tą patį pažeidimą.
Gal kiek ir nustebsite, bet galiojanti tvarka šiose šalyse turi esminių skirtumų. Tad nusprendę aplankyti mūsų kaimynus, turėtumėte gerai susipažinti su Latvijoje galiojančiomis taisyklėmis. Ypač tas galioja sunkiasvorių transporto priemonių (daugiau kaip 7,5 tonos – aut. past.) vairuotojams, kuriems Latvijoje, priešingai nei Lietuvoje, skiriamas visokeriopai išskirtinis dėmesys.
Esminiai skirtumai
Reikėtų pradėti nuo to, kad greičio viršijimas Latvijoje yra traktuojamas, kaip grubus pažeidimas. Todėl net ir pripažinęs kaltę, nesitikėkite, kad galėsite išsisukti susimokėję puse minimalios baudos. Taip tokia taisyklė galioja Lietuvoje (jei pažeidimas padaromas pirmą kartą – aut. past.), bet ne Latvijoje.
Kitas esminis skirtumas – greičio viršijimo teritorija. Jei Latvijoje greitį viršijate užmiestyje sulauksite mažesnės baudos, bet tokio pat lygio pažeidimas mieste piniginę patuštins dvigubai.
Pavyzdžiui, jei leistiną greitį užmiestyje viršijote 25 km/val., tai sumokėsite 40 eurų baudą. Atitinkamai mieste už tokį patį nusižengimą jau suplosite 80 eurų (atitinkamai 80 ir 160 eurų, jei vairuojate sunkiasvorę transporto priemonę). Lietuvoje už tokį patį pažeidimą numatytos baudos intervalas yra nuo 28 iki 86 eurų. Tad jei greitį viršijote pirmą kartą, galite tikėtis išsisukti vos su 14 eurų bauda.
Trečias skirtumas yra transporto priemonės rūšis. Kaip jau šiek tiek ir užsiminėme Latvijoje baudos atskiria lengvuosiuos automobilius nuo sunkiasvorių transporto priemonių (daugiau kaip 7,5 tonos). Pažeidimas padarytas su lengvuoju automobiliu yra „įvertinamas“ dvigubai mažesne bauda.
Jau minėtame pavyzdyje, kur greitis viršijamas 25 km/val., lengvojo automobilio vairuotojas turėtų susimokėti 40 eurų, o sunkiasvorės transporto priemonės – 80 eurų baudą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Latvijoje nėra skirtumo – esate pradedantysis ar vairavimo stažą jau turintis vairuotojas. Baudos visiems skiriamos tos pačios. Lietuvoje pagal šį kriterijų piniginės baudos taip pat nesiskiria, tiesa, kai kalba pasisuka apie teisių atėmimą, tai neturintiems stažo gresia netekti vairuotojo pažymėjimo gerokai ilgesniam laikotarpiui.
Dar vienas skirtumas yra tas, kad Lietuvoje griežčiausia bauda numatyta už greičio viršijimą nuo 51 km/val. ir daugiau. Tuo tarpu Latvijoje – nuo 60 km/val. Jei kurio nors Latvijos miesto teritorijoje lengvuoju automobiliu praskrietumėte 60 km/val. ir didesniu greičiu, tai ne tik sumokėtumėte nuo 540 iki 680 Eur siekiančią baudą, bet ir metams atsisveikintumėte su vairuotojo pažymėjimu. Už tą patį pažeidimą sunkvežimių vairuotojams gresia bauda net iki 1400 eurų, bet ir teisės vairuoti praradimas dvejiems metams.
Visas apibendrintas baudas Lietuvos ir Latvijos teritorijoje galite pamatyti šioje lentelėje:
Latvijoje taiko efektyvią gudrybę
Latvijos policijos generalinis komisaras I. Kuzis pripažįsta, kad greičio problema keliuose yra itin didelė ir su ja stengiamasi kovoti iš visų jėgų.
„Kiek esu girdėjęs, mūsų kaimynai estai gali pasigirti neblogais rezultatais. Jie pritaikė vos 3 km/val. greičio viršijimo toleranciją ir tai ženkliai sumažino greičio viršijimo atvejų skaičių. Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, radarai taip pat yra sureguliuoti su tam tikra tolerancija, bet ji yra ženkliai didesnė. Galiu pasakyti, kad 0-linę toleranciją taikome tik rugsėjo 1-ąją“, - teigė I. Kuzis.
Latvijos policijos vadas pridūrė, kad pas juos yra ne tik siekiama kovoti su greičio mėgėjais, bet ir keisti požiūrį į kelių policijos veiklą: „Norime padaryti taip, kad be šiuo metu taikomų techninių priemonių, galėtume apsiriboti tik policijos rengiamais reidais. Siekiame, kad nebeliktų „krūmuose tupinčių ir iš pasalų pažeidėjus gaudančių pareigūnų“ modelio.“
Kovoje su greičio mėgėjais Latvijoje yra pasitelkiami ne tik stacionarūs, bet ir kilnojamieji greičio radarai. „Turime apie 12 kilnojamų greičio radarų. Ir 40 nežymėtų automobilių, kurie patruliuoja keliuose. Šios pajėgos efektyviai kontroliuoja greičio mėgėjus. Latvijos keliuose taip pat yra apie 60 stacionarių radarų. O iki kitų metų jų turėtų padaugėti iki 100“, - pasakojo I. Kuzis.
Paklaustas, kiek dar efektyvūs įspėjamaisiais ženklais pažymėti stacionarūs greičio matuokliai, I. Kuzis atskleidė jau žinomą gudrybę, kuri Latvijoje iki šiol veikia itin efektyviai:
„Taip, žmonės mato apie stacionarius radarus įspėjančius ženklus ir tuo momentu sumažina važiavimo greitį. Bet mes taip pat turime ir kilnojamų radarų, kurių nereikia žymėti. Tad labai gerai matosi, kai stovi stacionarus radaras, o už 200 metrų pastatai kilnojamąjį. Pravažiavę stacionarų radarą vairuotojai pradeda greitėti ir užsidirba baudą.
Greitis yra didelė problema Latvijoje. Bet ne ką mažiau bėdų turime ir su pėsčiaisiais. Jie nenešioja atšvaitų ir dažnai žengia į važiuojamąją dalį neįsitikinę, kad tą daryti yra saugu. Kartais atrodo, kad tai net didesnė problema nei greitį viršijantys vairuotojai. Ir dar, apibendrindamas galėčiau pasakyti, kad dėl avarijų ne tiek alkoholis ar greitis yra kalti, o per didelis pasitikėjimas savimi, neatsargumas. Vairuotojai skuba, daro neapgalvotus manevrus, kurie baigiasi kartais net labai skaudžiomis avarijomis.“
Turi keistis vairuotojų mąstymas
Į klausimus apie greičio viršijimą bei prevencines priemones atsakė ir Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas V. Grašys.
- Latvijoje yra griežtai atskirtos baudos už greičio viršijimą mieste ir užmiestyje. Kokia jūsų nuomonė dėl tokio baudų diferencijavimo?
- Taip, Lietuvoje nėra skirtumo pažeidimas padarytas mieste ar užmiestyje. Sankcija taikoma vienodai. Baudos dydis tiesiogiai priklauso nuo lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių.
Jei pirmą kartą padaromas pažeidimas, tai vairuotojas sumoka puse minimalios baudos. Policija neturi tikslo, kuo skaudžiau nubausti vairuotoją finansiškai. Mūsų tikslas yra skatinti žmones tinkamai elgtis kelyje ir laikytis visiems galiojančių taisyklių.
- Kiek, jūsų nuomone, apskritai yra efektyvu griežtinti baudas už greičio viršijimą?
- Manau, kad ne griežtesnės baudos, o šiuo metu Lietuvoje jau įdiegtos ir toliau diegiamos naujos greičio kontrolės sistemos turėtų skatinti, kad vairuotojai laikytųsi leistino, saugaus greičio. Ne baudos dydis, o bausmės neišvengiamumas yra prioritetas. Greitį mėgstantys žmonės turi suvokti, kad anksčiau ar vėliau įklius.
- Kokia yra situacija su vidutinio greičio tam tikroje atkarpoje matuokliais Lietuvoje?
- Kol kas yra tam tikrų teisinių niuansų, kurie dar nesuteikė progos atskleisti visų šios sistemos galimybių. Nors teko girdėti įvairių atsiliepimų apie šios sistemos efektyvumą, bet galiu pasakyti, kad jei pasieksime tai, jog tam tikrą atstumą vairuotojas važiuos leistinu greičiu, jau bus geras žingsnis į priekį.
Apibendrindamas galiu pasakyti, kad kiekviena naujovė kovoje su greičio viršijimu turėtų skatinti vairuotojus susimąstyti, kad kuo toliau, tuo labiau neapsimoka tą greitį viršyti.
