Sektoriniai greičio matuokliai matuoja vidutinį automobilio greitį. Tad jeigu pro vieną matuoklį pavyko pravažiuoti neviršijant greičio, dar nereiškia, kad ir kitas matuoklis neužfiksuos padidėjusio greičio būtent toje atkarpoje. Jeigu vairuotojas greitį viršys, matuoklis automobilio nuotraukas nusiųs policijai.
Vidutinio greičio matavimo sistema - dviejų eismo juostų keliuose
Šie radarai greičio mėgėjus jau „stebi“ nuo praėjusių metų. Pirmųjų baudų pažeidėjai sulauks ne anksčiau nei balandį.
Sektoriniais greičio matuokliais greičio viršijimo atvejų šalies keliuose tikimasi sumažinti net 10 kartų.
2017 metais Lietuvoje įrengti 25 vidutinio greičio matavimo sistemų ruožai. Tai atsiėjo 1,5 mln. Eurų. Iki 2020 metų planuojama turėti ne mažiau kaip 100 tokių ruožų.
„Šiuo metu yra rengiama vidutinio greičio matavimo sistemų vietų parinkimo ir prioritetų eilės sudarymo metodika. Pagal kurią bus parinktos įrengimo vietos. Pagrindiniai kriterijai, kurie bus vertinami, tai ruožo homogeniškumas, leistino greičio viršijamo aktualumas ir eismo įvykių skaičius viršyto greičio atveju,“ - tv3.lt teigė Lietuvos automobilių kelių direkcijos spaudos atstovas Evaldas Tamariūnas.
Kol kas nė vieno tokio greičio matuoklio kelyje A1 Vilnius-Klaipėda nėra. Tačiau ateityje planuojama tokią sistemą įrengti.
„Parenkant pirmuosius ruožus, didesnis dėmesys buvo kreipiamas į dviejų eismo juostų kelius, kuriuose dėl greičio viršijimo atvejų įvyko eismo nelaimių, taip pat, kur yra didesnė susidūrimo lenkiant rizika. Šiuo metu yra rengiama vidutinio greičio matavimo sistemų vietų parinkimo ir prioritetų eilės sudarymo metodika, pagal kurią yra tikimybė, kad vidutinio greičio matavimo sistemos bus įrengiamos ir kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, jeigu atitiks nustatytus kriterijus,“ - aiškino E. Tamariūnas.
Automagistralėje neliks dar vieno greičio matuoklio
Atidesni vairuotojai pastebėjo, kad šiuo metu kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda sumažėjo greičio matuoklių skaičius.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai patvirtino, kad minėtame kelyje nebeliko greičio radarų ties 62,10 km, 161,235 km, 181,602 km ir 290,908 km.
„Valstybinės reikšmės keliuose stacionarūs greičio matuokliai yra įrengiami ten, kur eismo saugumo pablogėjimą lemia greičio viršijimas. Pasikeitus eismo saugumo situacijai ir atskirose vietose įgyvendinus techninių projektų sprendinius, stacionarūs greičio matuokliai buvo perkelti į kitus valstybinės reikšmės kelius, tai yra į vietas, kuriose yra eismo saugumo problemos, susijusios su leistino greičio viršijimo atvejais,“ - situaciją komentavo E. Tamariūnas.
Netrukus bus iškeltas ir dar vienas greičio radaras esantis kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ties 19,40 km.
Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose iš viso yra 11mobilių ir 139 stacionarūs greičio matuokliai.
Sostinėje iš viso vienu metu veikia 12 greičio radarų, jų vieta nuolat keičiama 36 vietose. Kaune šiuo metu veikia 1, o Klaipėdoje 5 greičio matuokliai.