Žieminiai kviečiai populiarūs dėl to, kad labai jų panaudojimas yra labai universalus ir juos galima auginti skirtinguose regionuose. Taip pat ūkininkai vertina didesnį žieminių kviečių produktyvumo potencialą, lyginant su vasariniais, nes geba gerai išnaudoti rudens ir pavasario drėgmę. Tačiau žieminiai kviečiai gana reiklūs dirvos derlumui, nes su derliumi išneša nemažai maisto medžiagų. Pavyzdžiui, su 7,0 t/ha grūdų derlingumui augalai sunaudojo apie 150 kg azoto, 54 kg fosforo ir 70 kg kalio. Ūkininkai, nusprendę atsikratyti šiaudų, dar prarado apie 54 kg azoto, 20 kg fosforo ir 80 kg kalio. Susidaro nemenki kiekiai maisto medžiagų, iškeliaujančių iš dirvos, dėl to nuolat primename žemdirbiams, kad paliktų šiaudus lauke ir inicijuotų jų destrukciją biologiniais preparatais.
Žemdirbiai jau seniai įsitikino, kad tik pasirinkus tinkamą mūsų sąlygoms veislę, tinkamai ir laiku panaudojus augalų apsaugos priemones, o, svarbiausia, patręšus pagal dirvožemio tyrimų rezultatus ir planuojamą derlių, galima tikėtis ir geresnio peržiemojimo, ir geresnio žiemkenčių derlingumo. Žemdirbiams prieš sėją renkantis trąšasapsispręsti nelengva, nes šiuo metu rinkoje yra labai didelė trąšų pasiūla, tačiau kokybiškų trąšų nedaug.
„Arvi fertis”žemdirbiams rekomenduoja trąšas, atsižvelgdami į regiono, kuriame jos naudojamos, dirvožemių specifiką, t.y., į jų turtingumą fosforu bei kaliu, rūgštingumą bei humusingumą. Atlikus tiksliuosius mokslinius eksperimentus ir stebėjimus ūkiuose specialistai ir konsultantai nustatė, kad naudojant netgi sumažintas „Arvi fertis”trąšų normas, jų efektyvumas žieminių kviečių vystymuisi krūmijimosi tarpsniu buvo didesnis, lyginant su didesnėmis kontrolei pasirinktų trąšų su mažesniu fosforo tirpumu trąšų formomis.
Beriant tokias pat „Arvi fertis”ir kontrolei pasirinktų trąšų normas, specialistai pastebėjo, kad augalų žalia masė krūmijimosi tarpsniu praktiškai nesiskiria, esminių skirtumų nebuvo ir įvertinus sausųjų medžiagų kiekį. Pirmieji „Arvi fertis”trąšų pranašumai nustatyti įvertinus produktyvųjį krūmijimąsi. Naudojant minimalias trąšų normas, tręšiant „Arvi fertis”trąšomis produktyvių stiebų nustatyta 60 proc. daugiau, lyginant su kontrolinėmis trąšomis, o tręšiant vidutine kontrolinių trąšų norma ir minimalia „Arvi fertis”trąšų norma produktyvių stiebų buvo 53 proc. daugiau. Įvertinus žieminių kviečių derliaus struktūros elementų dinamiką, mokslininkai nustatė, kad naudojant minimalias trąšų normas varpučių skaičius varpose buvo 4 proc. didesnis naudojant „Arvi fertis”trąšas. Atlikus skaičiavimus, buvo netikėta tai, kad padidinus kontrolinių trąšų normą, o „Arvi fertis”palikus minimalią, varpučių skaičius buvo 11 proc. didesnisnaudojant „Arvi fertis”trąšas.
Grūdų skaičius varpose taip pat buvo didesnis 5 – 9 proc. naudojant „Arvi fertis”trąšas. Šie atvejai iliustruoja įmonės gaminamų trąšų efektyvumą. Ūkininkai ir įmonės specialistai labiausiai laukė grūdų derlingumo rodiklių. Nuėmus derlių paaiškėjo, kad naudojant minimalią „Arvi fertis”trąšų normą grūdų derlingumas buvo 20 proc. didesnis, lyginant su tokia pat kontrolinių trąšų norma. Net padidinus kontrolinių trąšų normą, derlingumas buvo 17 proc. didesnis naudojant minimalią „Arvi fertis”trąšų normą.Rezultatai nustebino, tačiau viskas atsistojo į savas vietas ištyrus augalų cheminę sudėtį. Paaiškėjo, kad naudojamų „Arvi fertis”trąšų efektyvumas gerokai didesnis, lyginant su kontrolėje naudotų trąšų efektyvumu. Pilnosios brandos metu augaluose maisto medžiagų N:P2O5:K2O santykis nustatytas 1,0:0,4:1,2. Kituose atvejuose nustatytas aiškus azoto, fosforo ir kalio deficitas augaluose ir svarbiausia, kad deficitas atsiranda nuo pirmųjų augimo tarpsnių. Ūkininkų praktinė patirtis parodė, kad „Arvi fertis”technologai ir mokslininkai ne veltui dirbo kurdami trąšų formules, labiausiai atitinkančias augalų fiziologinius reikalavimus, o pasirinkta kompleksinių trąšų gamybos technologija įgalino gaminti greitai įsavinamų kompleksinių trąšų formas.
