Už rezoliuciją ketvirtadienį balsavo 59, prieš - du, o susilaikė 28 Seimo nariai.
Rezoliucija Vyriausybė paraginta imtis visų reikalingų diplomatinių, teisinių, techninių priemonių, kad Astravo AE statyba būtų sustabdyta.
Vyriausybei taip pat siūloma nedelsiant, labai tvirtai ir kategoriškai pareikšti Baltarusijai Lietuvos valią, kad Astravo AE nebus leista naudotis šalies energetikos sistema ir jos rezerviniais pajėgumais, į ją nebus įleidžiama jėgainėje pagaminta elektra, ji nebus parduodama Lietuvos rinkoje.
Seimas Vyriausybę įpareigojo šiuos darbus padaryti labai greitai - iki birželio 1-osios pateikti konkrečių veiksmų planą. Pasak opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus, šis Lietuvos žingsnis turėtų paveikti Astravo AE projekto plėtotojus - Baltarusiją ir „Rossatom“.
„Jie turėtų svarstyti, ką daryti su projektu“, - prognozavo A.Kubilius.
Tuo tarpu Ekonomikos komiteto narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė siūlė Lietuvai „susikoncntruoti dėl Astravo AE saugumo, o ne siūlyti nukarpyti laidus“.
Parlamentarė A.Kubiliui priekaištavo: „Kur buvote 2009 metais, kodėl nesikreipėte per statybos pradžią“.
Energetikos komisijos narys „darbietis“ Kęstutis Daukšys buvo dar kategoriškesnis ir siūlė Vyriausybei imtis ne tik diplomatinių, bet ir visų kitų įmanomų priemonių, kad Astravo AE statyba būtų sustabdyta.
„Taip arti sienos statyti atominę elektrinę - nesvarbu, ar ji bus labai saugiai prižiūrima, ar nelabai, yra negalima, neleistina ir Vyriausybė turi padaryti viską, kad ji nebūtų pastatyta. Jeigu reikia, nupirkime tą aikštelę iš baltarusių ir uždarykime tą statybą“, - teigė jis.
Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys tvirtino, kad rezoliucija „įgalintų atitaisyti padarytas klaidas“.
„2011 metais (...) atėjo tikros žinios, kad bus vis tik pasirinkta Astravo aikštelė kaip pagrindinė, nes ilgą laiką ji buvo rezervinė, bet per visą tą laiką nė viena didžioji partija valdančioji nieko nedarė, kad ta aikštelė netaptų nerezervinė, o pagrindine, nei kad būtų reiškiami protesto balsai, kad nebūtų pradėta statyba“, - priekaištavo L.Balsys ir siūlė padaryti viską, kad Astravo AE „tema atsidurtų ant Briuselio derybų stalo“.
„Turime reikalauti derybų su prezidento Lukašenkos režimu, sankcijos nuimtos, derybas galima dabar vesti ir reikalauti, kad būtų sustabdyta (elektrinės statyba - BNS), atsakyta į Lietuvos klausimus laikantis konvencijų ir net gal mes galėtume pasiūlyti alternatyvių variantų spręsti Baltarusijos energetikos problemas be atominės - galima pasiūlyti biokuro sprendimų, vėjo energetikos sprendinių - Lietuva turi sukaupusi daug žinių ir ekspertų... Būtų visai nebloga investicija“, - teigė L.Balsys.
Astravo AE saugumo problemą birželį su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu) aptars premjeras Algirdas Butkevičius.
Lietuva jau yra paraginusi Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB), jam svarstant naujas galimas investicijas į Baltarusijos ekonomiką ir infrastruktūrą, ypač atidžiai nagrinėti projektus, net ir netiesiogiai susietus su Astravo AE.
Lietuva yra aštriausia Baltarusijos, netoli Lietuvos statančios Astravo AE, kritikė. Lietuvos teigimu, Baltarusija neužtikrina projekto, statomo vos 20 km nuo šalies sienos, saugumo. Minskas atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad atominėje elektrinėje užtikrins aukščiausius saugumo standartus.
