Kelių uostamiesčio priekrantės žvejyba užsiimančių įmonių darbuotojai tikina, kad prasidėjus stintmečiui jiems dirbti trukdo žemkasė, uoste iškastą smėlį pilanti ten, kur negali - į jų žvejybos plotus. Tokios kalbos vadinamos pramanais, tačiau aiškėja, jog jos - gryniausia teisybė.
Esą jau antra savaitė uoste gilinimo darbus atliekančios kompanijos "Josef Mobius Bau - Aktiengesellschaft" žemkasė išbaido žuvį, nuskandino ne vieną tinklų eilę, tačiau žvejų skundai niekam neįdomūs.
Ties centriniu paplūdimiu esančio 17 baro teritorijoje žvejoja kelių individualių įmonių darbuotojai. Jų teigimu uosto akvatorijoje iškastas smėlis į žvejybos plotus pilamas nuo gruodžio 4-osios, nors, pagal įsipareigojimus, šie darbai turėtų būti atliekami toliau esančiuose 18 ir 19 baruose.
Vietoj žuvų - šiukšlės
Šiuo metu kaip tik prasideda stintų žvejybos sezonas - jo metu žvejams pavyksta uždirbti daugiausiai pinigų. Tačiau veiklos jie yra priversti atsisakyti.
"Smėlį pila ant tinklų - dalį jų jau praradau. Tuose, kuriuos pavyko ištraukti, pilna akmenų ir šiukšlių. Sekmadienį ryte betraukiant užmestus tinklus žemsiurbė plaukė tiesiai ant mano laivelio, darbininkai tik kažką šūkavo vokiškai ir signalais ragino pasitraukti. Mečiau viską ir sprukau", - pasakojo vienas žvejų.
Jis tikina patyręs apie 5 tūkst. litų nuostolį.
"Žuvis dabar eina, puiki proga neblogai užsidirbti, tačiau negaliu, žemsiurbė smėlį išpila kas tris valandas. Ir nėra kam pasiskųsti - visi vienas pas kitą siuntinėja, tačiau per 10 dienų realiai niekas nieko nedaro", - sakė jis.
Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko Alfonso Bargailos teigimu, žvejai jam apie tai pranešė prieš gerą savaitę.
"Akis į akį kalbėjau su uosto vadovu Eugenijumi Gentvilu. Esu nustebęs - atrodo, kad jis nesupranta šios problemos, paprasti žvejai jam nerūpi. Gal Briuselyje prie gero gyvenimo priprato", - ironizavo politikas.
Nusiplovė rankas
Skęstančiųjų gelbėjimas - pačių skęstančiųjų reikalas. Atrodo, tokios pozicijos laikosi Žuvininkystės departamento atstovai. Šiai įstaigai apie pažeidimus žvejai pranešė jau gruodžio 4-ąją, tačiau realios pagalbos nesulaukė - tik patarimo patiems atlikti tyrimą.
"Žvejai taip teigia, pats nemačiau, buvau nusiuntęs inspektorių. Liepiau žvejams kreiptis į uosto direkciją, jeigu yra materialiniai nuostoliai - į policiją. Kalbos jų neišgelbės, galėtų žemkasę nufilmuoti, nufotografuoti ar pateikti kitų įrodymų, kad ji nesilaiko nustatytų koordinačių", - sakė departamento Žvejybos Baltijos jūroje padalinio direktorius Vaclovas Petkus.
Žvejai iš to juokiasi - už tinkamų žvejybos sąlygų sudarymą atsakingos įstaigos vadovai daugiau nieko ir nemoka daryti.
Atsakys šiandien
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJUD) direktorius infrastruktūrai Vidmantas Paukštė teigė neseniai išgirdęs kalbas apie netinkamoje vietoje išpilamą smėlį. Jis leido suprasti, kad žvejais netiki.
"Žemsiurbėje yra mūsų žmogus, kuris viską fiksuoja, surinksime visus duomenis ir antradienį galėsime tiksliai pasakyti, pažeidžia koordinates šis laivas ar ne. Dabar to negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. Ruožas, kuriame paplūdimiai maitinami, yra už 1,6 kilometro nuo žvejybos ploto. Toks nuklydimas sunkiai įmanomas", - sakė jis.
"Jeigu jiems reikia įrodymų, galiu parodyti savo užkastus tinklus. Galų gale priekrantės ruožą stebi pasieniečių kameros", - į tai atsakė žvejys.
V. Paukštės manymu, tinklai galėjo būti užpilti nebent tuo atveju, jeigu juos nunešė srovė.
Beje, KVJUD atstovė ryšiams su visuomene Geda Marozaitė vakar prieš 17 valandą sakė, kad pirminiai duomenys rodo, jog žemsiurbė smėlį galėjo pilti ne ten, kur privalo.
Ties 18 ir 19 barais arba ties Antrąja Melnrage paplūdimiai pildomi nuo lapkričio, darbai tęsis tol, kol bus tinkamo smėlio. Šiose teritorijose žvejai negali žvejoti, tačiau kompensacijų už tai negauna - uosto vadovybei netinka patiriamų nuostolių skaičiavimo metodika.
Direkcija neskubės
E. Gentvilas pavedė Uosto direkcijos specialistams parengti sprendimą dėl kompensacijų ir suformuluoti institucijos poziciją šiuo klausimu.
"Uosto direkcija vykdo Aplinkos ministerijos nurodymą, kad iškastas gruntas būtų ne šiaip sau palaidojamas jūros dugne, o panaudojamas pliažų atstatymui. Mes vykdome socialinę funkciją ne savo valia, bet kažkodėl liekame kalti ir iš mūsų reikalaujama atsakomybės. Tai kas kaltas, ar tik mes, ar Aplinkos ministerija, o gal visi kartu?" - klausia uosto vadovas.
Jo teigimu, būtina išsiaiškinti, kas už tai yra atsakingas, kokie tikrieji žvejų patiriami nuostoliai. E. Gentvilo manymu, atsakinga institucija ir turi žvejams padėti.
"Mes neskubėsime apmokėti žvejų patiriamų nuostolių, kai kurie jų galbūt ir nėra pagrįsti", - sakė E. Gentvilas.
A. Bargaila "Vakarų ekspresui" teigė vakar sulaukęs Aplinkos ministerijos rašto, kuriame nurodoma, jog nuostolių skaičiavimo metodika yra teisinga ir tik pagal ją turi būti mokamos kompensacijos. Šis dokumentas buvo išsiųstas ir uostui.
Valdas PRYŠMANTAS
