Vis daugiau ūkininkų teigia, kad Žemės ūkio rūmų vadovai nepateisina lūkesčių. Artėjant šalies žemdirbių suvažiavimui Kaune, „Valstiečių laikraščio” pašnekovai ūkininkai ne tik kritikavo Žemės ūkio rūmų vadovų veiklą, bet ir siūlė sprendimų, kaip išbristi iš skandalų liūno.
Kas moka, tas ir muziką užsako
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Pakruojo rajono skyriaus vadovas ūkininkas Alvidas Vasiliauskas sakė, kad Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas yra puikus žmogus, geras gausios šeimos tėvas, tačiau jau akivaizdu, kad šių savybių sėkmingai vadovauti rūmams neužtenka.
„ŽŪR vadovas turi būti liūtas avies kailyje. Toks dabar gyvenimas. Deja, ŽŪR vadovai silpni ir pirmiausia todėl, kad ŽŪR finansuoja valdžia, o kas moka, tas ir muziką užsako. Susidaro įspūdis, kad ŽŪR vadovai gauna duonos riekę ir jiems daugiau nieko nereikia“, – svarstė A.Vasiliauskas.
Visi „Valstiečių laikraščio“ pašnekovai kalbėjo apie įsisenėjusias ŽŪR problemas. Surinkti savo biudžetui lėšų ŽŪR galimybių turi daug. Viena jų – privalomas mokestis rūmų nariams. Buvę ŽŪR vadovai dėl tokio mokesčio įvedimo jau buvo pradėję derybas su finansų ministre, tačiau naujieji ŽŪR vadovai jų netęsė.
Priekaištai vicepirmininkui
ŽŪR vicepirmininkui Sigitui Dimaičiui ūkininkai taip pat negaili priekaištų, prisimena jo praeitį, net menkiausias nuodėmes. Pilkuoju kardinolu ir tikruoju ŽŪR vadovu dar vadinamam vicepirmininkui priekaištaujama ir dėl ŽŪR finansų. Paklaustas, ar tiesa, kad kai kurie ŽŪR darbuotojai tik jam rekomendavus gauna 2–4 kartus didesnius atlyginimus, nors neatlieka išskirtinių darbų, S.Dimaitis teisinosi: „ŽŪR vadovauju ne aš, bet pirmininkas Andriejus Stančikas. Dar yra direktorius, o mano vaidmuo šiuo atveju pernelyg sureikšminamas. Aš vienas jokių sprendimų nepriimu, viskas sprendžiama kolegialiai. Galiu pridurti, kad ne dabar, bet anksčiau, R.Urbono vadovavimo laikais, buvo sukurtas savų ir atstumtųjų ratas.“
Vicepirmininkas, kartą sutikęs dalyvauti viename LŪS skyrių vadovų posėdyje, sulaukė labai daug priekaištų, pasiūlymų atsistatydinti. Ūkininkai S.Dimaitį kaltino intrigų tarp įvairių žemdirbių organizacijų rezgimu, įtampos didinimu, nesugebėjimu ginti jų interesus.
„Tai yra ne mano, o jų problemos. Priekaištų sulaukiau todėl, kad dirbu. Jiems labiau patiktų, kad ŽŪR būtų tokie, kokie buvo anksčiau. Galiu pažadėti, kad kol būsiu ŽŪR vicepirmininkas, su „lodariais“ nebendrausiu“, – aiškino S.Dimaitis.
Skirtingi atlyginimai
Gal ne visi priekaištai ŽŪR vadovams vienodai svarūs, tačiau jų gausa rodo, kad problemas būtina spręsti. Tokiais atvejais gali pagelbėti tik viešumas, o pirmiausia – nepriklausomas ŽŪR finansinės veiklos patikrinimas. Jį turėtų atlikti ne tik profesionalai, kurie regi vien skaičius, bet ir nepriklausoma komisija. Tada gal pavyktų išsiaiškinti, kuriems darbuotojams ir už kokius darbus mokami gerokai didesni atlyginimai, ar pagrįsti įtarimai, kad į ŽŪR dirbti priimami giminaičiai ar įvairiomis prasmėmis naudingi žmonės. Ir atvirkščiai – kodėl kai kuriems ŽŪR savivaldos organizatoriams rajonuose taikoma bado dieta? Dėl suprantamų priežasčių negalime atskleisti šių darbuotojų pavardžių, nes jau kitą dieną jie būtų atleisti iš darbo.
„Rimtai dirbti už tokį atlyginimą neįmanoma, tačiau negaliu apie tai vadovams net užsiminti, nes prarasčiau šį darbą. Todėl man kyla apmaudas, kai iš žiniasklaidos sužinau apie ŽŪR vadovų keliones“, – guodėsi vienas iš ŽŪR savivaldos organizatorių.
Žinoma, vien tik kelionių išlaidomis visų finansinių skylių nepavyktų užkamšyti. Tačiau darbuotojas teisus – ŽŪR vadovai taupyti turėtų pradėti patys, o ne atleisti iš darbo neįtikusius darbuotojus. Štai neseniai Briuselyje buvo surengta trijų Baltijos šalių akcija. Ji, žinoma, reikalinga, tačiau ar joje būtinai turėjo dalyvauti abu ŽŪR vadovai? Tiesa, ŽŪR tinklalapyje buvo pateikta graži nuotrauka, kurioje užfiksuota, kaip vicepirmininkas pirmininkui padeda apdovanoti Lietuvos nuolatinės atstovybės ES narius – paduoda dovanų krepšelius. Bet gal šią užduotį galėjo atlikti ir kitas akcijos dalyvis, pavyzdžiui, kuri nors kelionėje dalyvavusi Aleksandro Stulginskio universiteto studentė?
Rinkos ieškojo Rusijoje
Ne daugiau naudos ir iš kai kurių kitų kelionių. Štai neseniai S.Dimaitis lankėsi Rusijos miestuose Peterburge ir Petrozavodske. Kelionė nepigi, o kokia nauda? Paaiškinta, kad ŽŪR pirmininkas savo vicepirmininką nusiuntė Šiaurės Rusijoje ieškoti rinkos smulkiųjų ūkininkų produkcijai. Ar tai ŽŪR reikalas ir kokie kelionės rezultatai? Įvyko keli pokalbiai su minėtų miestų viduriniosios grandies valdininkais, neturinčiais net menkiausių įgaliojimų tartis dėl produktų eksporto.
Be to, pranešta, kad S.Dimaitis dalyvavo mišiose Šventosios Jekaterinos bažnyčioje. Gerai, tik kokia iš to nauda žemdirbiams? Ir apskritai, kada viešai ir labai konkrečiai bus atsiskaityta, kiek šalies žemdirbiai prarado lėšų dėl šių kelionių?
Partijos pinklėse
ŽŪR vadovams priekaištaujama ir dėl politikavimo. Vieša paslaptis, kad ŽŪR valdžia priklauso verslininko Ramūno Karbauskio vadovaujamai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Jai priklauso ŽŪR pirmininkas ir kai kurie kiti darbuotojai. O kokios pasekmės?
Į šį klausimą taikliausiai atsako LŪS Kretingos skyriaus vadovas Antanas Stonkus: „Nesmagu buvo stebėti kartu su R.Karbauskiu juos dalyvavusius rinkimų kampanijoje. Kaime gyvena daug rinkėjų, taigi jeigu žmonės pasitikėtų ŽŪR vadovais, tokia partija nesunkiai būtų patekusi į Seimą. Tačiau rinkimų rezultatai katastrofiški, o tai ir yra geriausias atsakymas į klausimą, ar ŽŪR vadovai dirba tinkamai.“
Be to, ŽŪR ir toliau praranda anksčiau pelnytą kaimo žmonių pasitikėjimą. Štai Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė sakė, kad iš ŽŪR masiškai traukiasi kaimo bendruomenės ir vietos veiklos grupės. Šie žmonės daug tikėjosi iš ŽŪR, įstojo, mokėjo mokesčius, tačiau, pasak G.Burokienės, per ŽŪR prezidiumo posėdžius nebuvo sprendžiami ar nors svarstomi jokie bendruomenių klausimai, nors jie nuolat buvo keliami.
„ŽŪR vadovai galiausiai pasakė, kad kaimo bendruomenės su žemdirbiais neturi jokio ryšio. Nežinau, kodėl taip manoma, nes kaimo bendruomenes juk sudaro ūkininkų šeimų nariai“, – stebėjosi G.Burokienė.
Komentarai
Turi ginti žemdirbių interesus
Zigmantas Aleksandravičius, Kupiškio r. ūkininkas
Problemos kyla todėl, kad ŽŪR vadovai priklauso vienai partijai, t. y. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Apie tai kalba visi ūkininkai, gal tik nedrįstama šitos tiesos išrėžti į akis. Tačiau atėjo laikas apie tai kalbėti viešai ir garsiai – jeigu ir toliau ŽŪR ir kai kurios ūkininkų asociacijos vykdys verslininko Ramūno Karbauskio vadovaujamos partijos nurodymus, tai prieis liepto galą. Prisipažinsiu, kad ir man siūlė tapti šios partijos nariu. Atsisakiau, nes manau, kad ši partija gina ne žemdirbių interesus.
Be to, ŽŪR turi vadovauti ne buvę tarnautojai ar kokių nors UAB bei įvairių organizacijų vadovai, bet tikri ūkininkai, turintys savo ūkius ir žemdirbių problemas patiriantys savo kailiu. Blogai, kai vadovai galvoja tik apie savo kišenę. Galų gale valstybė 1,3 mln. Lt skiria ne ŽŪR administracijai išlaikyti, ne vienos partijos interesams ginti, bet visoms žemdirbių organizacijoms.
Kiauras ŽŪR stogas
Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas
ŽŪR įprasta vadinti stogine žemdirbių organizacija. Deja, akivaizdu, kad šis stogas yra kiauras. Jeigu jo neužlopysime, tai greitai jo iš viso gali nelikti. Ne kartą tiek į akis, tiek viešai sakiau ir galiu dar kartą pakartoti – blogai, kad ŽŪR pirmininkas A.Stančikas neturi tvirto stuburo. Tik todėl jam blogą įtaką daro politinė partija ir vicepirmininkas S.Dimaitis. Susidaro įspūdis, kad ŽŪR vadovai ne tiek dirba, kiek galvoja apie būsimus rinkimus.
Kartais LŪS susirinkimuose turiu aiškintis, kodėl mums nepavyksta išspręsti ūkininkams svarbių problemų. Deja, dažnai taip nutinka dėl ŽŪR vadovų kaltės. Jie tarsi negirdi kai kurių mūsų pasiūlymų, todėl LŪS skyrių vadovai mane ragina nesitaikstyti su dabartine padėtimi ir net svarstyti galimybę pasitraukti iš ŽŪR.
Pasakysiu karčią tiesą. Neretai ŽŪR tik kopijuoja LŪS priimtus sprendimus, nors mes patys turime tik pustrečio etato, o ŽŪR turi apie 70 darbuotojų. Negaila, tačiau apmaudu, kad ŽŪR veikla neefektyvi. Paaiškinkite man, kodėl valstybė jiems turėtų skirti 1,3 mln. Lt, jeigu jie neatlieka žemdirbiams reikalingų darbų. Pasekmės liūdnos, nes dėl tokios netvarkos kenčia visi žemdirbiai.