Atsivėrusios įstatymo spragos, leidžiančios užsieniečiams pirkti žemę, liudija apie valdžios silpnumą ir artėjimą link tautos išdavystės, teigė diskusijos „Kas svarbiau: ministro „Aš“ ar Lietuvos „Mes““, dalyviai.
Praeitą savaitę teisingumo ministras Remigijus Šimašius pareiškė, jog užsieniečiai gali be apribojimų Lietuvoje įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Draudimas parduoti dirbamą žemę užsieniečiams Lietuvoje turėjo nustojo galioti gegužę, tačiau, anot R. Šimašiaus, Lietuvos valdžia neatliko būtinų konstitucinio įstatymo pakeitimų. Todėl apribojimų pirkti žemę Lietuvoje nebėra jau du mėnesius, nors pati Lietuva prašė ir gavo Europos Komisijos leidimą šį draudimą pratęsti dar trejiems metams. Ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje svarstyta, kas svarbiau: ministro R. Šimašiaus „Aš“ ar Lietuvos „Mes“.
Pasak Nepriklausomybės atkūrimo akto signataro Rolando Paulausko, šioje situacijoje liberaliųjų pažiūrų ministras R. Šimašius save iškėlė prieš valstybės interesą.
„Išsiderėjo Lietuva trejus metus atidėjimą, tai, vadinasi, yra ir Vyriausybės pozicija, ir visuomenės pozicija. Ir staiga ministras randa landą ir pats išsiuntinėja notarams rekomendacijas, kaip apeiti tą reikalą, kad negalima parduoti užsieniečiams žemės“, – sakė R. Paulauskas.
Tai R. Paulauskas aiškino tuo, kad teisinė norma, kuri draudė, nustojo galiojusi, o naujos Seimas šioje sesijoje nespėjo suformuoti.
„Užuot atėjęs su pasiūlymu, įstatymo pataisa į Seimą, kad būtų ta norma, jis elgiasi priešingai – laukia, kol Seimas baigs savo darbą, kad jau negalėtų nieko padaryti, ir išeina su tokiu demaršu. Mūsų pačių ministras prieštarauja Vyriausybės veiklai, jos logikai. Pagal raidę jis teisus, kadangi jokio konkretaus įstatymo jis nepažeidė, nes viena norma baigė galioti. Kodėl nėra reakcijos, kai atskiras ministras iškelia savo „aš“ virš valstybės „mes“?“, – klausė pašnekovas ir atkreipė dėmesį į moralinę problemos pusę.
R. Paulauskas teigė šioje situacijoje pasigedęs Premjero ir Prezidentės pozicijos.
„Teisingumo ministras pasakė, kad juridiškai susitarimas tarp ES ir mūsų Vyriausybės yra susitarimas, bet ES gali pasakyti: kadangi jie nepakeitė įstatymo, kur tie dalykai reglamentuojami, vadinasi, jie mus „išdūrė“, visiškai nenori trejų metų termino žemei neparduoti. Teisingumo ministras akcentavo problemą, kad visa valdžia, Vyriausybė miega ir nori tokiais pigiais triukais kaip rezoliucijos pridengti arba savo miegą, arba užmaskuoti savo norą, kad greičiau įsiteisėtų žemės pardavimas“, – kalbėjo Seimo narys Julius Veselka.
Parlamentaras Lietuvos ir Europos Komisijos derybas dėl žemės pardavimo vadino elementariu visuomenės nuraminimu, o ne realiu valdžios siekiu. J. Veselka neabejoja, kad žemės pardavimas tebevyksta ir dėl to, jog dalis visuomenės to nori. Be to, jis neatmeta galimybės, kad žemės pardavimas užsieniečiams gali iškreipti rinką, dėl to išaugs kainos.
Filosofo Krescencijaus Stoškaus vertinimu, žemės pardavimo problema kelta seniai, tačiau vadinamoji pilietinė visuomenė rimtai į tai nežiūrėjo. Filosofas neslėpė pasitikėjęs žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus pareiškimais ir pažadais grumtis dėl žemės.
„Ta suirutė, kuri buvo iš esmės, ir dabar akivaizdžiai matyti, yra silpnos valdžios bruožas – ji nelabai žino, ką daryti, kur yra jos pajėgumai. Kas įsiveržia tame fone į priekį, atsiranda politika“, –kalbėjo filosofas.
Pašnekovai žemės pardavimą užsieniečiams prilygino tautos išdavystei, o tam prielaidas sudarančius asmenis – tautos išdavikams.
Primenama, jog dar praėjusių metų spalio 20 d. Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtai pozicijai iki 2014 m. gegužės 1 d. pratęsti draudimą užsieniečiams Lietuvoje įsigyti žemės ūkio ir miškų paskirties žemę.
Šių metų gegužės 1 dieną baigėsi išsiderėtas septynerių metų trukmės pereinamasis laikotarpis. Pagal ES stojimo sutartį, Lietuva turi teisę draudimą pratęsti dar trejiems metams.
Vyriausybė kreipėsi į Europos Komisiją dėl draudimo pratęsimo, o balandžio viduryje sulaukė atsakymo, jog Komisija leido Lietuvai trejiems metams pratęsti draudimą užsieniečiams parduoti žemę. Tačiau ES vykdomoji institucija paragino šalį panaikinti šį apribojimą dar nesibaigus pereinamajam laikotarpiui – tai yra anksčiau nei 2011-ųjų gegužę.
Prieš savaitę Seimas, „siekdamas teisinio tikrumo ir aiškumo“, pareiškė, kad draudimas užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties ir miško žemę tebegalioja.
Tai skelbia Seimo priimta rezoliucija „Dėl draudimo užsienio subjektams įsigyti žemės ūkio paskirties ir miško žemę“. Joje pažymima, kad Lietuvos Vyriausybė, Seimo Kaimo ir Europos reikalų komitetams pritarus, kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu 7 metų pereinamąjį laikotarpį pratęsti, o Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties akte nustatytais įgaliojimais, 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu pirminę Sutarties akto Lietuvai nustatytą sąlygą dėl pereinamojo laikotarpio trukmės pakeitė ir šį laikotarpį Lietuvai pratęsė iki 2014 m. balandžio 30 dienos.
Net 65 proc. šalies gyventojų būtų linkę pritarti Europos Komisijos sprendimui pratęsti draudimą užsieniečiams Lietuvoje įsigyti žemės ūkio ir miškų paskirties žemę. Tuo tarpu 22 proc. gyventojų sutiktų su priešingu sprendimu, rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa.
Taip pat skaitykite:
Spaudos apžvalga: Seimo priimtas draudimas užsieniečiams pirkti žemę – niekinis
Seimas žada uždrausti užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės
