Spalio mėnesį Lietuvoje pagal 2004-2006 m. Bendrojo programavimo dokumentą baigti įgyvendinti pirmieji 14 žemės konsolidacijos projektų.
Praėjusią savaitę Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo turizmo sodyboje ,,Karpynė“ (Gabšių k., Raseinių r.) organizavo seminarą išklausyti žemės konsolidacijos projektus rengusių žemėtvarkos specialistų nuomonės ir siūlymų, kaip tobulinti projektų rengimą, aptarti žemės konsolidacijos perspektyvines nuostatas. “Pirmieji bandomieji darnios kaimo plėtros instrumentu vadinamos žemės konsolidacijos projektai Lietuvoje pradėti vykdyti prieš aštuonerius metus padedant užsienio specialistams. Šiandien suformuota net tik teisinė bazė, bet ir įgyta patirtis ruošiantis įgyvendinti žemės konsolidacijai keliamus tikslus Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programoje”, - padėkomis įvertindamas nelengvą rajonų žemėtvarkos skyrių specialistų ir rangovų darbą šioje srityje sakė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Kazys Maksvytis.
Žemės konsolidacija kiekvienoje šalyje turi savitų bruožų
Žemės konsolidacija – specialus žemės tvarkymo procesas, kuriuo atliekamas kompleksinis žemės sklypų pertvarkymas, keičiamos jų ribos ir vieta, siekiant smulkius ir išsibarsčiusius sklypus apjungti pagal parengtą tam tikros teritorijos žemėtvarkos projektą. Tikslas - sustambinti žemės sklypus, suformuoti racionalias ūkių žemėnaudas ir pagerinti jų struktūrą, sukurti reikiamą kaimo infrastruktūrą: kelius, elektros, dujotiekio linijas ir kt., įgyvendinti kitus žemės ūkio ir kaimo plėtros bei aplinkos apsaugos politikos tikslus ir uždavinius.
Kai kuriose Europos šalyse – Prancūzijoje, Danijoje, Olandijoje, Belgijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, žemės konsolidacija vykdoma jau šimtus metų. Tai gana populiari žemės tvarkymo priemonė ir Čekijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje, Ispanijoje. Įdomu, kad žemės konsolidacija kiekvienoje šalyje turi savitus bruožus ir specifiką, nelygu gyventojų poreikiams ir susiformavusioms tradicijoms. Pavyzdžiui, Danijoje žemės konsolidacijos procesas dažniausiai grindžiamas žemės savininkų savanoriškumu ir demokratišku požiūriu. Vokietijoje – daugiau iniciatyvos rodo valstybinės institucijos, kurios įpareigotos įgyvendinti valstybinę žemės tvarkymo politiką. Tačiau daugelyje šalių, o taip pat ir Lietuvoje, šiandien žemės konsolidacijai priskiriama spręsti ne tik paprastų žemės sklypų pertvarkymą, bet ir kitas kaimo vietovių tvarkymo problemas: aplinkos apsaugos, infrastruktūros ir bendrų gyvenimo sąlygų gerinimo klausimus. Būtent šiuos uždavinius žemės konsolidacijos projektams numato ir pagrindinis tolesnių žemės konsolidacijos projektų finansavimo šaltinis - Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programa.
Šiandien pagrindines žemės konsolidacijos nuostatas šalyje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas bei Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės (2005 m. birželio 27 d. Nutarimas Nr. 697). Vadovaujantis Žemės įstatymo nuostatomis, žemės konsolidacijos projektai rengiami valstybės biudžeto, o taip pat - Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Žemės konsolidacijos projektai gali būti rengiami tose kaimo gyvenamosiose vietovėse, kur jau baigta žemės reforma, visi savininkai atgavę nuosavybę į turėtą žemę, ir to ne mažesniame kaip 100 ha plote pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės savininkai ar valstybinės žemės patikėtiniai.
Praėjusiame ES paramos finansiniame laikotarpyje šių projektų organizavimui, rengimui ir įgyvendinimui buvo numatyta skirti 7,6 mln. Lt paramą pagal Lietuvos 2004-2006 metų Bendrojo programavimo dokumento (BPD) prioriteto „Kaimo plėtra ir žuvininkystė“ priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas” veiklos sritį „Žemės sklypų perskirstymas“.
Pirmaisiais projektais siekė ne tik stambinti žemėvaldas
Praktinis pasirengimas žemės konsolidacijos procesui Lietuvoje prasidėjo rengiant žemės konsolidacijos bandomuosius projektus kartu su Danijos Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministerijos Maisto, žuvininkystės ir agroverslo direktorato Žemės konsolidacijos padaliniu. „Pirmojo bandomojo projekto, vykdyto 2000-2001 m. Dotnuvoje (Kėdainių r.) metu pagrindinis dėmesys buvo skiriamas žemės sklypų perskirstymo proceso pradžiai ir tam reikalingos teisinės bazės pagrindinių principų formulavimui“, - apžvelgdama pirmuosius šalies žemėtvarkininkų žingsnius konsolidacijos projektuose sakė Nacionalinės žemė tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos skyriaus vedėja Vilma Daugalienė.
Siekiant tinkamai pasirengti žemės konsolidacijos procesui Lietuvoje bei tolesniems žemės tvarkymo darbams, susijusiems su žemės ūkio struktūrų gerinimu, taip pat aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimu bei kaimo infrastruktūros plėtra, 2002–2003 m. buvo vykdytas dar vienas bandomasis projektas.
„Nuo pat pirmųjų projektų stengėmės, kad be individualių žemės savininkų noro dalyvauti žemės konsolidacijos procese būtų išgirsti ir vietinių kaimo bendruomenių interesai. Nors pirmaisiais žemės konsolidacijos projektais nepasiekėme maksimalių rezultatų, esame tikri, kad daugeliui žemėtvarkininkų tai buvo naudinga patirtis, kuri suteikė galimybę pasiruošti sėkmingai įsisavinti 2004-2006 m. BPD skiriamas lėšas žemės konsolidacijai“,- pabrėžė V. Daugalienė. – Tiesa, bandomųjų projektų rengimą komplikavo bendrųjų ir detalių planų nebuvimas, ir nepatiklus žemės savininkų požiūris į žemės sklypų, esančių prie gerai išvystytos infrastruktūros objektų, mainus, nes nesant aiškios būsimos žemės naudojimo paskirties, žemės savininkų pageidavimai dėl žemės vertės dažnai gerokai viršijo realią rinkos vertę. Tačiau tuo pačiu pirmieji konsolidacijos projektai atskleidė ir projektų naudą žemės savininkams“.
Įvertinus užsienio šalių patirtį bei bandomųjų žemės konsolidacijos projektų rezultatus, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) projekto „Parama rengiant žemės konsolidacijos organizacinę sistemą Lietuvoje“ metu parengtas Nacionalinės žemės konsolidacijos strategijos projektas, kuris 2008 m. sausio 23 d. patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Strategijos pagrindinis tikslas – sudaryti prielaidas ir numatyti priemones sėkmingai žemės konsolidacijai, užtikrinant racionalų žemės naudojimą kaimo gyvenamosiose vietovėse, kompleksiškai sprendžiant valstybės, visuomenės ir atskirų piliečių poreikius. Strategijos įgyvendinimo 2008-2013 m. priemonių plane numatomos artimiausio laikotarpio priemonės tolesniems žemės konsolidacijos Lietuvoje darbams.
Sklypų racionalizavimas pateisino ne visų lūkesčius
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM pagal 2004-2006 m. BPD veiklos sritį „Žemės sklypų perskirstymas“ iki 2006 m. gegužės 1 d. buvo pateikta 14 paraiškų vykdyti žemės konsolidacijos projektus už 2,63 mln. Lt. Skyrus paramą, Telšių, Marijampolės, Panevėžio ir Tauragės apskrityse jie parengti ir baigti įgyvendinti 2008 m. spalio mėnesį.
Remiantis NŽT Žemės tvarkymo departamento direktoriaus S. Staliūno apibendrintais duomenimis, pagal 2004-2006 m. BPD finansuotuose žemės konsolidacijos projektuose dalyvavusių 380 žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių (viename projekte vidutiniškai 9 - 74 dalyvių) pageidavimai buvo labai įvairūs: pertvarkyti žemės sklypus, tiesti naujus ar pagerinti esamus kelius, įrengti ar rekonstruoti melioracijos sistemas ir vandens telkinius, nutiesti elektros linijas ir kt. Mažiausias žemės konsolidacijos projektas apėmė apie 133 ha, didžiausias - 670 ha. Bendras 14 projektų konsoliduojamos žemės plotas siekė 4,830 tūkst. ha. Įvykdžius žemės konsolidacijos projektus, žemės sklypų skaičius sumažėjo nuo 731 iki 512 (219 žemės sklypais). Vertinant žemės konsolidacijos projektų apimtis matyti, kad masyviausią teritoriją apėmė Degaičių kadastro vietovėje (Telšių r.) vykdytas projektas - 670 ha, o mažiausią- Žygaičių kadastro vietovėje (Tauragės r.) - 133 ha. Analizuojant bendras projektų sumas išaiškėjo ir jų vertės. Brangiausias žemės konsolidacijos projektas vykdytas Židikų ir Ukrinų kadastro vietovėse (Mažeikių r.) - 344 690 Lt, kukliausias savo biudžetu projektas įvykdytas Žygaičių kadastro vietovėje (Tauragės r.) 88 006 Lt. 1 ha žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų kaina svyravo nuo 445 iki 669 Lt. Paskaičiuota, kad kuo mažesnis žemės konsolidacijos projektas, tuo santykinė hektaro vertė buvo jame didesnė.
“Lietuvoje žemė ir šiandien savininkui yra šventa ir neliečiama jo nuosavybė. Tad šiame kontekste vykdyti žemės konsolidacijos projektus reikėjo ne tik profesionaliai savo darbą išmanančių žemėtvarkininkų ir projektų vykdymo rangovų, bet ir nuolatinio konsultacinio darbo su projektų dalyviais, kurie darbų pusiaukelėje neretai ir suabejodavo žemės konsolidacijos naudingumu”,- apžvelgdamas įvykdytus žemės konsolidacijos projektus, jų naudą ir įgytą specialistų patirtį sakė S. Staliūnas. – Tiesa, dalis žemės savininkų po įgyvendintų projektų jautėsi ”nuskriausti” – nors jų žemėvaldos buvo sutvarkytos patogiau ir racionaliau, suprojektuoti būtini keliai, elektros tiekimo linijos ar melioracijos sistemų atnaujinimo darbai, jie gavo žemės ne daugiau nei turėjo prieš tai. Tokias nepasiteisinusias viltis per žemės konsolidacijos projektus įsigyti daugiau žemės lėmė laisvos valstybinės žemės panaudojimo žemės konsolidacijos projektuose apribojimai“.
Didės žemės konsolidacijos projektų ekonominė nauda
Rajonų žemėtvarkos skyrių vedėjams pristatant įvykdytus projektus, buvo pateikti pasiūlymai dėl keistinų žemės konsolidacijos projektų vykdymo aspektų. Vienas dažniausiai įvardytų projektų įgyvendinimo stabdžių – remiantis Žemės įstatymo nuostatų pakeitimu, įsigaliojusiu nuo 2007 m. sausio 1 d., sustabdyti laisvos valstybinės žemės mainai. Dėl to ne viename žemės konsolidacijos projekte, net ir esant itin palankioms ir racionalioms valstybinės žemės panaudojimo galimybėms, nepavyko pilnai pateisinti dalyvių lūkesčių ją mainyti ar įsigyti. Specialistų teigimu, ateityje tokių nedidelių, už žemės konsolidacijos projektų ribų likusių laisvos valstybinės žemės sklypų sutvarkymas valstybei kainuos gerokai brangiau.
Vienu svarbiausiu žemėtvarkininkų iškeltu žemės konsolidacijos tikslingumo didinimo aspektu įvardytas kaimo bendruomenių aktyvumo didinimas ir suprojektuotų kaimo infrastruktūros elementų tęstinumas-įgyvendinimas. Daugelis iki šiol žemės konsolidacijos projektuose dalyvavusių žemės savininkų, prašydami pagal jų poreikius ir galimybes suprojektuoti kelius, vandens, elektros tiekimo sistemas, vylėsi ir pastarųjų projekto elementų įgyvendinimo. Deja, pagal 2004-2006 m. BPD vykdyti žemės konsolidacijos projektai skirti lėšų tam nenumatė. Todėl 2007-2013 m. finansavimo pagal KPP laikotarpiu bus siekiama jau planuojant tokius sprendinius užtikrinti jų finansavimą – jeigu tam nebus skiriama lėšų, numatytų žemės konsolidacijos projektų rengimui ir įgyvendinimui, tuomet turėtų būti nustatytas užtikrintas kitas finansavimo šaltinis, pavyzdžiui – savivaldybės biudžeto arba privačios lėšos, kurios gali būti skiriamos kelių įrengimui, visuomeninių teritorijų sutvarkymui ar pan.
Kvietė įžvelgti alternatyvius finansinės paramos šaltinius
ŽŪM Kaimo plėtros departamento Investicinių ir kompensacinių kaimo plėtros priemonių koordinavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Darius Liutikas į seminarą susirinkusius žemėtvarkininkus supažindino su 2007-2013 m. KPP suteikiamomis galimybėmis vykdyti žemės konsolidacijos projektus.
„Užsienio šalyse žemės konsolidacijos projektai finansuojami iš kelių paramos šaltinių – ES kompensacinių priemonių, savivaldybių biudžetų ir privačių asmenų lėšų. Plačiai dar nepajutus žemės konsolidacijos naudos, Lietuvoje priemonė kol kas finansuojama išskirtinai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai. 2007-2013 m. KPP numatyta ne viena galimybė remti su žemėnaudos ar teritoriniu pertvarkymu susijusius projektus. Priklausomai nuo pareiškėjų ir jų tikslų, vykdant kitus kaimo plėtrai keliamus tikslus ir uždavinius, teritorinio pertvarkymo uždaviniai gali būti sėkmingai sprendžiami ir dalyvaujant III krypties priemonėje „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, įgyvendinant vietos plėtros strategijas LEADER metodu“, - pabrėžė D. Liutikas.
Tiesioginė parama žemės konsolidacijos projektams 2007-2013 m. KPP numatyta I –osios krypties „Žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas” priemonėje “Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra” antroje veiklos srityje “Žemės konsolidacija”. Iš viso minėtam laikotarpiui Žemės konsolidacijos projektams numatoma skirti 16 mln. eurų paramos. Vienam žemės konsolidacijos projektui parengti paramos skirstymo taisyklėse numatyta kompensuoti iki 100 proc. tinkamų išlaidų. Maksimali parama vienam projektui (ne mažesnio kaip 100 ha, inicijuojamo ne mažiau kaip 5 žemės sklypų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių) turi neviršyti 400 tūkst. eurų. Jei visi žemės konsolidacijos projektai būtų remiami galima maksimalia suma, per minėtą laikotarpį būtų įgyvendinti 40 projektų. Įgyvendinant 2007-2013 m. KPP ir vykdant žemės konsolidacijos projektus bus kompensuojamos šios investicinės išlaidos: projekto parengiamųjų darbų, žemės vertinimo, viešo svarstymo organizavimo, įgyvendinimo, projekto bendrosios ir viešinimo išlaidos.
Kaip minėta žemės konsolidacijos tikslams spręsti parama gali būti teikiama pagal 2007-2013 m. KPP III-ąją krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ bei IV-osios krypties“LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“. Šiuo atveju aktyvesnės turėtų būti kaimo bendruomenės ir vietos veiklos grupės, įgyvendinančios vietos plėtros strategijas.
