Nacionalinė žemės tarnyba pasiryžo nuodugniai patikrinti pirmiausia neįgyvendintas, o per kelerius metus – ir visas išduotas vadinamąsias žemės perkėlimo išvadas.
Nuo žemės grąžinimo pradžios praėjo du dešimtmečiai, tačiau šalyje vis dar keliauja tūkstančiai vadinamųjų išvadų, kurių savininkai renkasi geriausias ūkininkų įdirbtas žemes ir taip žlugdo ūkius. Kas suvaldys šį procesą?
Apie nutrauktą sutartį ūkininkui net nepranešė
Švenčionių rajone su dviem sūnumis ūkininkaujantis Petras Pošiūnas sako net juodžiausiame sapne neregėjęs tokios neteisybės, kokia jį užgriuvo prieš dvejus metus.
Iš pradžių jis manė, kad tai – klaida, kurią žemėtvarkininkai ištaisys. Tačiau prabėgo vieni metai, antri, ir Petro puoselėtam ūkiui kilo žlugimo pavojus.
Petras Pošiūnas ūkininkauja jau du dešimtmečius. Iš valstybės nuomojamą žemę sutvarkė, įdirbo, plėtė ūkį ir planavo nuomojamą žemę nusipirkti, tačiau visus jo planus sujaukė kažkoks vilnietis, sumanęs savo vadinamąja išvada atsiriekti būtent jo prakaitu palaistytos žemės.
„2010-aisiais apsėjau visą nuomojamą 700 ha plotą ir išgirdau kaltinimų, kad darbus atlikau jau ne savo žemėje, nors savo rankose turėjau galiojančią nuomos sutartį, kurioje juodu ant balto buvo surašytos mano teisės dirbti šioje žemėje“, – pasakojo ūkininkas.
Paaiškėjo, kad tuometis Švenčionių žemėtvarkos skyrius jau 2009 m. nutraukė nuomos sutartį, tačiau ūkininko net neįspėjo. Tikroji padėtis paaiškėjo atėjus žemės deklaravimo laikui. Tada ūkininkas ir sužinojo, kad žemę deklaravo jau kitas žmogus, taigi Petrui nebepriklauso ir tiesioginės išmokos, nors būtent jis dirbo tą žemę.
Pirmenybė teikiama ne žemę dirbantiesiems
Žemėtvarkos skyriuje ūkininkas nesulaukė paaiškinimo. „Tuometė skyriaus vedėja Anelė Bartaševičienė tik sumurmėjo, kad „taip atsitiko“, – prisiminė P.Pošiūnas.
Paaiškėjo, kad į ūkininko žemę nusižiūrėjęs vilnietis Romas Patalavičius net iki 2009-ųjų kažkaip išsaugojo vadinamąją išvadą perkelti 50 ha žemės. Ilgai žmogus rinkosi, štai pagaliau ir pasirinko.
Kaip sakoma, bėda viena nevaikšto. Taip nutiko ir šįkart. Dėl 50 ha praradimo ūkininkas gal kaip nors būtų susitaikęs, nors tie 50 ha kažkodėl buvo išskaidyti keliose vietose ūkininko nuomotame plote. Kai atėjo laikas ir atsirado galimybių pirkti iš valstybės nuomotą žemę, tada vėl paaiškėjo, kad tas pats vilnietis jau pretenduoja į gerokai didesnį žemės plotą.
Žemėtvarkos skyrius ūkininkui paaiškino, kad taip yra dėl galiojančių įstatymų – pirmenybė pagal eiliškumą teikiama ne jam, jau du dešimtmečius dirbusiam žemę, o pagal išvadą žemę atsikėlusiam vilniečiui.
Tada ūkininkas pradėjo skambinti pavojaus varpais. Pagalbos kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) ir pradėjo varstyti teismų duris.
ŽŪM audito išvada palanki ūkininkui
Ieškant šios istorijos siūlo galo paaiškėjo, kad vilniečiui kažkaip pavyko dėl savo reikalų pasitarti net su NŽT direktoriaus pavaduotoju G.Vasiliausku. Ne kiekvieno eilinio piliečio sklypu taip įdėmiai domisi pats direktoriaus pavaduotojas. „NŽT direktoriaus pavaduotojas priėmė sprendimą, kad man laikina nuomos sutartis būtų sustabdyta, nutraukta ir, kol vyksta teismai, būtų neleista naudotis visais likusiais 650 ha. Tada sužinojau, kad vilnietis pretenduoja į beveik 400 ha, taigi prarasčiau 80 proc. visos žemės. Savo ūkį kūriau 20 metų, stačiau įvairius pastatus, pirkau technikos – iš viso per tuos metus investuota apie 10 mln. Lt ir dabar turiu pasitraukti?“ – pasipiktinimo neslėpė Petras Pošiūnas.
Tačiau atsirado viltis. Sureagavo ŽŪM, kurios specialistai atliko auditą ir padarė išvadą, kad NŽT pasielgė neteisėtai.
„NŽT direktorius Vitas Lopinys pažadėjo išsiaiškinti, tačiau kol kas reikalai nejuda. Kreipiausi ir į teismą, kad žemėtvarkos skyrius neturėjo teisės nutraukti nuomos sutartį. Turiu rankose ŽŪM audito išvadą“, – vylėsi ūkininkas.
Nutraukė galiojančią nuomos sutartį
Panaši bėda nutiko ir Pasvalio rajone ūkininkaujančiai Erikai Navalinskienei.
2008-ųjų liepą ūkininkė Taujėnų kadastrinėje vietovėje išsinuomojo 47 ha žemės, o rugsėjo pradžioje parašė prašymą pirkti šią žemę.
„Pasirinkau laisvus laukus iš valstybinio žemės fondo, tuos, kurie buvo apleisti ir kurių niekas nebuvo pasirinkęs. Nors galiojo nuoma, sklypus deklaravau, tačiau 2009-aisiais, kai jau ruošėmės sėti žieminius rapsus, mane pasiekė žinia, kad kažkoks kaunietis sumanė pirkti mano nuomojamą sklypą. Beje, vėliau sužinojau, kad tuo metu sklypai buvo dar tik projektuojami, vadinasi, tas kaunietis jau žinojo, kas bus ateityje“, – pasakojo Erika.
Vėliau paaiškėjo, kad tas paslaptingas kaunietis turi žemės sklypų įvairiuose šalies kampeliuose – nuo Kretingos iki Rokiškio. Perka žmogus, nes laikosi taisyklės: „Pirkite žemę, nes jos yra tik tiek, kiek yra, ir niekas jos daugiau nepagamins.“
Štai tas žmogus, turintis ūkišką Kumpio pavardę, ir perka žemę. Aiškinantis aplinkybes nustatyta, kad ir šiuo atveju košės privirė žemėtvarkininkai, šįkart – Pasvalio žemėtvarkos tarnyba. Nors 2010-aisiais jau pusantrų metų galiojo nuomos sutartis, Pasvalio žemėtvarkininkai pasistengė, kad projektas nebūtų sustabdytas, nutraukė nuomos sutartį.
„NŽT vadovui parodžiau visus dokumentus ir jis padarė išvadą, kad šiuo atveju klaidų pridarė Pasvalio rajono žemėtvarkininkai. Jie turėjo stabdyti projektavimo darbus, tačiau to nepadarė“, – pasakojo E.Navalinskienė.
Kas bus toliau?
Pastaruoju metu ne tik ūkininkams, bet jau ir NŽT kyla pagrįstų įtarimų dėl vadinamųjų išvadų žemei perkelti. Ar nekelia nuostabos atvejai, kad praėjus 20 metų nuo žemės nuosavybės grąžinimo pradžios vis dar atsiranda vadinamųjų išvadų perkelti 40–60 ha žemės? Tokių įtarimų kilo ir P.Pošiūnui.
„Mums, keliems ūkininkams, kilo įtarimų, ir mes paprašėme patikrinti kelias išvadas, pagal kurias žemė perkelta iš Akmenės rajono. Paaiškėjo, kad jos netikros“, – atviravo P.Pošiūnas.
Šis atkaklus ūkininkas savo pastangomis išsiaiškino, kad vienas į Švenčionių rajoną iš Akmenės rajono perkeltas sklypas padidėjo net penkis kartus. Kas bus toliau? Tokie naujieji savininkai paprastai būna pasirinkę geriausiai ūkininkų prižiūrėtą žemę.
Valdininko veiksmas kelia nuostabą
Konstantas Ramelis, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys
Atvejis su ūkininku P.Pošiūnu man kelia nuostabą, ypač NŽT direktoriaus pavaduotojo veikla. Tai jis parašė sprendimą, įpareigojantį Švenčionių rajono savivaldybės žemėtvarkos skyrių naikinti visą nuomą, nors vyko teismo procesas ir turėjo būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Žemėtvarkos skyrius, vykdydamas tą direktoriaus pavaduotojo įsakymą, taip ir pasielgė – panaikino nuomą. Šie veiksmai yra apskųsti. Kreipiausi į žemės ūkio ministrą, todėl buvo atliktas auditas. Gavau žemės ūkio ministro atsakymą, kad NŽT taip elgtis neturėjo teisės, juolab kad P.Pošiūnas – vienas pirmųjų ūkininkų Švenčionių rajone, visą laiką tą žemę dirbęs, tvarkęs, o dabar sudaryta tokia padėtis, tarsi jis žemę naudoja neteisėtai. Kodėl žlugdomas ūkininkas? Tokiais atvejais reikėtų imtis ryžtingų priemonių, o ne tenkinti staiga atsiradusių naujų savininkų norus. Be kita ko, kyla klausimas, kaip toks savininkas pateko pas NŽT direktoriaus pavaduotoją?
Bus patikrintos visos išvados
Vitas Lopinys, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius
Vadinamųjų išvadų „judėjimas“ kelia pagrįstų įtarimų. 2011 m. buvo nagrinėta apie 200 rezonansinių atvejų, susijusių su Kauno ir Šiaulių apskritimis. Paaiškėjo, kad kai kurios išvados buvo išduotos neturint nuosavybės teisę įrodančių dokumentų, giminystės ryšį įrodančių dokumentų bei kitų dokumentų. Dar nenustatyta, ar visos tos išvados buvo neteisingos. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį mes surinkome duomenis iš visų žemėtvarkos skyrių, kad sužinotume, kiek yra dar neįgyvendintų išvadų. Paaiškėjo, kad jų dar yra 25 tūkst. Visus atvejus tikriname. Nustatysime, ar jos nesidubliuoja, ar „neklonuotos“, t. y. kai remiantis viena byla kopijos buvo nusiųstos į kelis rajonus. Anksčiau juk neveikė viena sistema. Taigi dabar imame vieną bylą po kitos ir tikriname pirmiausia dar neįgyvendintas išvadas. Prieisime ir prie jau įgyvendintų išvadų. Pasislėpti niekam nepavyks. Toks tikrinimas gali užtrukti kelerius metus.
Albinas ČAPLIKAS
