Šįryt Tokiją (Japonija) supurtęs stiprus 6 balų žemės drebėjimas, pats galingiausias nuo 2011 metų, dar kartą priminė, kad neįprastas seisminiu aktyvumu šių metų balandis pradėjo savotišką globalinį stiprių žemės drebėjimų sezoną.
Nuo 2014-ųjų pradžios iki balandžio 1 dienos, kai Čilę sudrebino galingas požeminis smūgis, Žemė seisminio aktyvumo požiūriu atrodė gana rami, praneša „Daily Mail“. Po to sekė smarkus žemės drebėjimas Saliamono salose pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Vėliau stipresnių nei įprastai žemės drebėjimų banga nusirito per Nikaragvą, Meksiką, Kanadą ir net Pietų Atlantą, kuriame stiprūs žemės drebėjimai gana reti.
Seismologai konstatuoja, kad balandžio mėnesį mūsų planetoje buvo užfiksuota kur kas daugiau nei įprastai stiprių žemės drebėjimų. Ramiojo vandenyno perspėjimo apie cunamius centras (PTWC) pranešė, kad per praėjusį mėnesį įvyko 13 stiprių žemės drebėjimų, 5 iš jų buvo galingesni nei 7,8 balų. Šiais atvejais buvo paskelbti perspėjimai apie gresiantį cunamį, sakoma pranešime.
Pasak PTWC atstovų, praėjęs balandis vidutinio ir didelio galingumo požeminių smūgių skaičiumi buvo rekordinis. Seismologų teigimu, šis mėnuo išsiskyrė ir tuo, jog visame pasaulyje buvo užfiksuota izoliuotų, regioniškai nesusijusių žemės drebėjimų, kurių galingumas viršijo įprastinį. Tarp tokių minimi žemės drebėjimai Nikaragvoje, Kanadoje ir Pietų Atlante. Mokslininkai teigia nežinantys, kas galėjo sukelti tokį stiprų seisminio aktyvumo pasaulyje pasikeitimą.
Kolumbijos universitete (JAV) dirbančių geologų manymu, žemės drebėjimų domino efektą gali įtakoti hidraulinio plėšymo technologija, naudojama žemės gelmėse išgaunant skalūnines dujas. Esą skalūnines dujas išgaunančios JAV kompanijos į žemės gelmes pripumpuoja labai daug vandens, o dėl padidėjusio slėgio tektoninių lūžių zonose gali kilti silpni ir vidutinio galingumo žemės drebėjimai, ypač tais atvejais, kai už tūkstančių kilometrų įvyksta galingi požeminiai smūgiai.
JAV geologai, kurių straipsnis paskabtas mokslo žurnale „Science“, tvirtina manantys, jog mažiausiai trys žemės drebėjimai Oklahomos, Kolorado ir Teksaso valstijose, kurių epicentrai buvo skalūninių dujų gavybos vietose, kilo po vieno tolimo, bet stipraus požeminio smūgio. Ši hipotezė gali paaiškinti palyginti nestiprių žemės drebėjimų padažnėjimą skalūninių dujų gavybos regionuose, tačiau ji netinka globaliniu mastu, kai fiksuojami stiprūs požeminiai smūgiai įvairiuose toli vienas nuo kito esančiuose pasaulio regionuose.
