žemės drebėjimai

Turkiją sudrebino dar vienas žemės drebėjimas. Per naują žemės drebėjimą Turkijoje ir Sirijoje žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki aštuonių, antradienį pranešė pareigūnai ir žiniasklaida. Naujas, 5,4 balo stiprumo žemės drebėjimas įvyko pirmadienį, dvi savaitės po katastrofiškų, kone 45 tūkst. gyvybių nusinešusių drebėjimų. Turkijos nelaimių valdymo agentūra pranešė, kad pirmadienį per drebėjimą šalyje žuvo šeši žmonės, o dar 294 buvo sužeisti. 18 sužeistųjų būklė kritinė.

Dėl žemės drebėjimo Turkijoje praėjusią savaitę buvo nukeltos dvejos šioje šalyje turėjusios vykti Eurolygos rungtynes. 24-ojo turo mačą Stambulo „Anadolu Efes“ prieš Madrido „Real“ sužais kovo 14-ąją, antradienį. Tuo tarpu Stambulo „Fenerbahče“ Milano „EA7 Emporio Armani“ vyrus priims kovo 21-ąją, taip pat antradienį.

Lietuva skirs humanitarinę pagalbą nuo žemės drebėjimo nukentėjusiai Kroatijai – 100 tūkst. eurų bei 300 miegmaišių. Kaip Vyriausybės posėdyje sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, pati Kroatija kreipėsi į Europos Sąjungą dėl galimos pagalbos. „Matome galimybę prisidėti prie pagalbos teikimo ir skirti 300 miegmaišių. Kaip žinome, kitos šalys taip pat prisidės, nuvežimu pasirūpins Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas“, – sakė ji.

Įvairios nelaimės, įskaitant žemės drebėjimus Japonijoje ir miško gaisrus Kanadoje, pasaulio ekonomikai pirmąjį pusmetį atsiėjo 62 mlrd. eurų (71 mlrd. JAV dolerių), ketvirtadienį pareiškė perdraudimo milžinė „Swiss Re“. Palyginti su 2015 metų pirmuoju pusmečiu, ši suma padidėjo 38 proc., pranešė antra pagal dydį pasaulyje perdraudikė. Įmonės skaičiavimais, žmogaus sukeltoms nelaimėms teko tik 3 mlrd. JAV dolerių šios sumos, o likusius nuostolius lėmė gaivalinės nelaimės.

Nepalo armija šeštadienį pranešė radusi visų aštuonių anksčiau šią savaitę žuvusių įgulos narių palaikus JAV sraigtasparnio, gabenusio pagalbos siuntą katastrofinių žemės drebėjimų nuniokotai šaliai, sudužimo vietoje. Sraigtasparnis „UH-1Y Huey“, kuriuo skrido šeši JAV jūrų pėstininkai ir du Nepalo armijos kariai, dingo išskridęs su pagalbos kroviniu į kalnuotą šiaurės rytų regioną tą pačią dieną, kai šalį supurtė antras smarkus žemės drebėjimas.

Šįryt Tokiją (Japonija) supurtęs stiprus 6 balų žemės drebėjimas, pats galingiausias nuo 2011 metų, dar kartą priminė, kad neįprastas seisminiu aktyvumu šių metų balandis pradėjo savotišką globalinį stiprių žemės drebėjimų sezoną. Nuo 2014-ųjų pradžios iki balandžio 1 dienos, kai Čilę sudrebino galingas požeminis smūgis, Žemė seisminio aktyvumo požiūriu atrodė gana rami, praneša „Daily Mail“. Po to sekė smarkus žemės drebėjimas Saliamono salose pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje.

Japonija išties graži ir kerinti šalis, tačiau dauguma iš mūsų apie ją žino visai mažai. Laikas šią klaidą ištaisyti. 10. Japonijoje normalu valgyti žalią arklio mėsą. Japonijoje žalia arklio mėsa, vadinama basashi, laikoma tikru delikatesu ir patiekiama daugelyje restoranų. Tai jau ne vieną dešimtmetį gyvuojanti tradicija. Valgyti arklieną yra kur kas sveikiau nei kiaulieną ar jautieną. Joje daug baltymų ir mažai kalorijų. Beje, valgydami arklieną galite pailginti savo gyvenimą.

Mokslininkai priėjo išvadą, kad žemės drebėjimai gali išlaisvinti vandenynų dugne glūdinčias metano sankaupas, o šios pavojingiausios klimato kaitos požiūriu „šiltnamio dujos“, patekusios į atmosferą, gali nepaprastai pagreitinti pasaulinį atšilimą. Šveicarijos Geologijos instituto ir Brėmeno universiteto (Vokietija) mokslinių tyrimų centro MARUM mokslininkai paskelbė sunerimti verčiančias savo tyrimo išvadas.

Ketvirtadienį Indonezijoje, Sumatros saloje, įvyko 5,8 balo stiprumo žemės drebėjimas. Tai pranešė JAV geologijos tarnyba. Seismologų duomenimis, žemės drebėjimo epicentras buvo šiaurinės salos dalies rajone, o židinys - 35 kilometrų gylyje. Pranešimų apie nukentėjusiuosius ir sugriovimus kol kas negauta. Japonijoje, šiaurrytinėje Honsiu salos dalyje, įvyko 5 balų stiprumo žemės drebėjimas. Pranešimų apie nukentėjusiuosius ir sugriovimus kol kas negauta.

Balandžio 11 dieną vakarų Indoneziją supurtęs 8,7 balų stiprumo žemės drebėjimas buvo didžiausias tokio pobūdžio iš kada nors užfiksuotų. Jis taip pat patvirtino mokslininkų įtarimus, kad milžiniška tektoninė plokštė skyla. Žemės drebėjimas, kurį sukėlė precedento neturintis keturių sprūdžių lūžimas, taip sukrėtė Žemės plutą, kad drebėjimai įvairiose pasaulio vietose nesiliovė beveik savaitę, teigia tyrėjai.

Sekmadienio naktį Salvadoro pakrantę Ramiajame vandenyne sukrėtė 7,4 balo žemės drebėjimas, praneša JAV geologinių tyrimų centras. Cunamio pavojaus nėra, informavo Ramiojo vandenyno regiono cunamių įspėjimo centras. Tačiau, centro teigimu, nors neužfiksuotas cunamio susidarymas, vis dėlto įspėjimas paskelbtas Kosta Rikoje, Nikaragvoje, Salvadore, Hondūre, Gvatemaloje, Panamoje ir Meksikoje.

Irane per žemės drebėjimą galimai žuvo apie 50 žmonių, keli šimtai buvo sužeista. (Papildyta 23.01) Lenta.ru, su nuoroda į užsienio šaltinį, skelbia apie 150 galimai žuvusių žmonių ir 600 sužeistų. (Papildyta 22.05) Teigiama, kad žuvusiųjų daugėja. 87 žmonės paskelbti žuvusiais per žemės drebėjimą. Keturi šimtai žmonių buvo sužeista. Kaip skelbia newsru.ru, su nuoroda į užsienio šaltinį, žemės drebėjimas kilo šiaurės rytų Irane.

Bulgarijos prezidentas Rosenas Plevnelijevas nustatė, kokia yra Dievo tautybė. Pasak jo, Dievas yra bulgaras. Tokią išvadą prezidentas padarė, kai susipažino su per pastaruosius 60 metų Bulgarijoje įvykusių žemės drebėjimų statistika, praneša Lenta.ru. Duomenis apie stichines nelaimės R. Plevnelijevui pateikė Bulgarijos mokslų akademijos seismologai. „Žemės drebėjimų grafikas rodo, kad Dievas – bulgaras!“ – pareiškė R. Plevnelijevas.

Seisminis aktyvumas reiškia, kad planeta geologiniu požiūriu yra gyva. Tačiau 2011 m. Žemėje įvykusių žemės drebėjimų vizualizacija taip pat atskleidžia, su kokiu baisiu pavojumi nuolat susiduria didelė dalis pasaulio gyventojų.

Ar trys paskutiniai itin stiprūs žemės drebėjimai, įvykę kas 188 (189) paros, tėra tik atsitiktinumas? O jei ne, ar iš tikrųjų lygiai po savaitės, kovo 22 dieną, pasaulį supurtys dar vienas stiprus požeminis smūgis, nes po 7,3 balų žemės drebėjimo Fidžyje 2011 m. rugsėjo 15 d. bus praėję 189 paros?...

Gamtos stichijos 2011 metais pridarė rekordinių nuostolių. Jie vertinami 350 mlrd. dolerių. Iki šiol „rekordiniai“ metai buvo 2005-ieji, kai žala siekė 230 mlrd. Daugiausiai žalos padarė žemės drebėjimas ir cunamis Japonijoje, kuris draudikams atsiėjo 35 mlrd. dolerių. 12 mlrd. dolerių teko sumokėti už požeminių smūgių sukeltus sugriovimus Naujojoje Zelandijoje praėjusį vasarį.

Retkarčiais JAV Šiaurės Karolinos pakrantėje pasigirsta dundesiai, dažnai drebinantys langus ir duris. Kas juos sukelia, vis dar lieka paslaptimi. Tokie ūžesiai būdingi ne tik Šiaurės Karolinai ar dabartiniams laikams. Žmonėms, gyvenantiems netoli Senekos ežero Niujorko valstijoje, jau nuo seno pažįstami dundėjimo garsai, kuriuos jie vadina „Senekos pabūklais“, rašo OurAmazingPlanet.com.

Penktadienį Ramiajame vandenyne netoli vakarinės Aliaskos pakrantės minutės intervalu įvyko du galingi žemės drebėjimai. Jie buvo 7,4 ir 7,2 balų. Tai pranešė JAV geologijos tarnyba. Buvo paskelbtas cunamio pavojus. Apie aukas ir sugriovimus nepranešama.

Trečiadienį nemažai Romos gyventojų ketina patraukti į užmiesčius. Žmonės išsigando galimo žemės drebėjimo. Jį dar 1915-aisiai išpranašavo seismologas Raffaele Bendandži, pareiškęs, kad 2011 m. gegužės 11 d. įvyks „didysis“ drebėjimas, rašo „Daily Telegraph“. Žmonės neleidžia vaikų į mokyklas ir darželius.

6,1 balo stiprumo žemės drebėjimas sudrebino rytinę Japonijos pakrantę, pranešė JAV geologijos tarnyba. Kol kas negauta pranešimų apie padarytą žalą. Japonija bando atsigauti po kovo 11 dieną įvykusio 9 balų stiprumo žemės drebėjimo ir cunamio, nusiaubusio šalį. Per katastrofą žuvo apie 26 tūkst. žmonių. Nuo to laiko žemė Japonijoje drebėjo dar kelis kartus, tačiau žymesnės žalos nebuvo padaryta.

Tvirtinusieji, kad žemės drebėjimai – pasaulinio klimato atšilimo rezultatas, gali pasirodyti buvę teisūs, teigia mokslininkai. Ilgalaikiai klimato pokyčiai turi pajėgumo pakreipti Žemės tektonines plokštes, tvirtinama naujame Australijos nacionalinio universiteto tyrime. Bendradarbiaudami su tyrėjais Vokietijoje ir Prancūzijoje, Australijos mokslininkai nustatė ryšį tarp Indijos plokštės judėjimo per pastaruosius 10 mln.

Japonijos seismologai taip tvirtai laikėsi įsikibę pasenusių įsitikinimų apie seisminį pavojų, jog neatsižvelgė į kitų nuomonę apie kovo 11 dienos žemės drebėjimo riziką. Tokia nuomonė išsakoma moksliniame žurnale „Science“ paskelbtame komentare, kurį cituoja naujienų agentūra AFP.

Per ateinančius dešimt tūkstančių metų žemės drebėjimas Tokiją sugriaus dar greičiausiai daugiau kaip dešimt kartų, įsitikinęs profesorius Raineris Kindas iš Vokietijos Potsdamo geotyrimų centro. Cituodamas filosofą Imanuelį Kantą, jis teigia, kad žmonių aukų išvengti galima būtų tik tokiu atveju, jei seismiškai aktyviose zonose miestai apskritai nebūtų statomi.

Pirmasis žmogus užfiksavęs žemės drebėjimus istorijoje buvo graikų filosofas Aristotelis, kuris 350 m. pr. Kr. pastebėjo nedidelius žemės virpesius. 1751 m. buvo sukurti primityvūs seismografai, o žemės drebėjimų priežastys nustatytos tik 1855 metais. Įdomus faktas tai, kad tarp 1900 ir 1949 metų per metus buvo fiksuojama vidutiniškai 1,08 didelio žemės drebėjimo, o nuo 1950 iki 1999 jau vidutiniškai po 1,64 didelio žemės drebėjimo per metus visame pasaulyje.

Rusų architektas Aleksandras Remizovas sukūrė futuristinį, ekologišką pastato projektą, atsparų žemės drebėjimams, potvyniams ir kitoms gamtos sukeliamoms katastrofoms. Įsivaizduojate gyvenimą „ant vandens“? Architektas tvirtina, kad tai visiškai reali, o ne utopinė idėja. Tragiški klimato pokyčiai ir vandens pakilimas vandenynuose, pastūmėjo architektus  kurti naujo, kitokio tipo gyvenamuosius namus.

Lietuvos geologų teigimu, Lietuvoje nėra užfiksuoto žemės drebėjimo, kurio epicentras būtų Lietuvos teritorijoje. Iki šiol buvo juntami tolimesnių ar artimesnių žemės drebėjimų „aidai“. Pastarąjį kartą Lietuvos gyventojai drebant žemę jautė 2004 metais rugsėjo 21 dieną: grunto virpesiai buvo juntami nuo dviejų žemės smūgių Kaliningrado srityje (magnitudės siekė atitinkamai 4,4 ir 5,0). Panašaus intensyvumo žemės drebėjimai galimi ir Lietuvoje.

Pirmasis žmogus užfiksavęs žemės drebėjimus istorijoje buvo graikų filosofas Aristotelis, kuris 350 m. pr. Kr. pastebėjo nedidelius žemės virpesius. 1751 m. buvo sukurti primityvūs seismografai, o žemės drebėjimų priežastys nustatytos tik 1855 metais. Įdomus faktas tai, kad tarp 1900 ir 1949 metų per metus buvo fiksuojama vidutiniškai 1,08 didelio žemės drebėjimo, o nuo 1950 iki 1999 jau vidutiniškai po 1,64 didelio žemės drebėjimo per metus visame pasaulyje.

Uraganai, žemės drebėjimai, potvyniai, epidemijos ir cunamiai yra būtent tos stichinės nelaimės, kurios sunaikina milijonus žmonių gyvybių ir turto už milijardus dolerių. Pati baisiausia epidemija – tai „Juodoji mirtis“ Europoje ir Azijoje (nuo 1347 iki 1380 metų). Per šią epidemiją žuvo 75 milijonai žmonių. Pateikiame jums penkiolikos pražūtingiausių visų laikų stichinių nelaimių sąrašą, per kurias žuvo tūkstančiai tūkstančių žmonių. 1. Potvynis Kinijoje 1931 metais.

Pernai gamtos katastrofos pasaulyje nusinešė beveik 300 tūkst. žmonių gyvybių. Daugiau kaip 200 mln. gyventojų neteko viso savo turto. 2010-ieji įeis į istoriją kaip vieni pragaištingiausių stichijų metų per pastaruosius du dešimtmečius, pirmadienį Ženevoje paskelbė Jungtinių Tautų epidemijų ir katastrofų tyrimo centras (CRED). Iš viso pernai pasaulyje siautėjo 373 gamtos stichijos. Daugiausiai aukų pareikalavo sausio 12-ąją Haitį supurtęs galingas žemės drebėjimas.

Neseniai Kiniją, Čilę ir Haitį sukrėtę stiprūs žemės drebėjimai verčia klausti, ar dabar Žemė dreba dažniau. Galbūt, teigia mokslininkai, tačiau tai nėra neįprasta. Pastaraisiais metais, lyginant su ilgalaikiu vidurkiu, seisminis aktyvumas gal ir padidėjęs, tačiau įprastų ribų neperžengia, rašo interneto portalas „LiveScience.com“. „Lyginant su 20 metų periodu nuo praėjusio amžiaus 8 dešimtmečio vidurio iki 10 dešimtmečio vidurio, pastaruosius 15 metų Žemė buvo aktyvesnė.

Pats galingiausias žemės drebėjimas, kuriuos yra užfiksavę seismologų prietaisai, įvyko 1960 m. šalia Čilės pakrantės. Pagal Richterio skalę jo stiprumas siekė 9,5 balų. 10 pražūtingiausių visų laikų žemės drebėjimų sąraše jam skirta pirmoji vieta.