Šalies grūdų augintojai dar kartą prašys Vyriausybės pakoreguoti intervencinių grūdų supirkimo tvarką: intervencinę kainą nustatyti 360 Lt/t ir mokėti 100 Lt tiesioginę išmoką už hektarą. Taip nutarta Žemės ūkio rūmuose vykusiame žemdirbių ir perdirbėjų susirinkime.
Jei šis jau ne kartą siūlytas pasiūlymas vėl bus atmestas, tuomet žemdirbiai prašo neriboti I klasės kviečių supirkimo, o supirkti visus agentūrai pasiūlytus I klasės kviečius.
Pasak Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) agronomo Algirdo Aleksyno, sausra Europoje gerokai sumažino prognozuotus grūdų derlius. Kai kuriose Vokietijos žemėse grūdų prikuliama net 85 proc. mažiau, nei buvo tikėtasi, Prancūzijoje derlius 15 proc. mažesnis. Beveik perpus mažesnių nei kitais metais derlių laukiama ir Rusijoje.
"Tad galima spėti, kad grūdų kainos Europos biržose kils, Lietuvos eksportuotojai turės didesnes galimybes išvežti mūsų žemdirbių užaugintus kokybiškus grūdus", - teigia A. Aleksynas.
Lietuvoje šiemet prognozuojamas vidutinis derlius 3,7-4 t/ha. Šiemet deklaruota apie 300 tūkst. ha žieminių ir vasarinių kviečių. Tai 73 tūkst. ha daugiau nei pernai. Kviečių derlius viršys 1 mln. tonų ir jų poreikis vidaus rinkoje - apie 300 tūkst. tonų. Tai vieninteliai javai, kurių kasmet užauginama per daug. Kitų javų - rugių, miežių, kvietrugių, rapsų - užauginama tik vidaus rinkos poreikiams patenkinti. Vidaus rinkoje rugių poreikis- apie 70 tūkst. tonų. Pašarinių grūdų sunaudojama iki 600 tūkst. tonų.
Tačiau vietinių grūdų perdirbimo įmonių vadovai - AB "Kauno grūdai", AB "Kretingos grūdai", AB "Kėdainių grūdai", UAB "Galinta ir partneriai" filialas "Galintos grūdai" kol kas nežada didesnių kviečių supirkimo kainų, nei žadėjo anksčiau. Už I klasės kviečius siūlo tik 340-360 Lt. už toną, už pašarinius - ne daugiau kaip 300 Lt už toną, o už rugius - ne daugiau kaip 260 Lt už toną. Grūdų augintojams tai per maža kaina.
Kaip sakė AB "Kauno grūdai" generalinis direktorius Tautvydas Barštys, I klasės grūdų ši įmonė sunaudoja tik apie 10 proc. viso poreikio. Reikalingesni II ir III klasių kviečiai miltų gamybai. Jam pritarė ir kitų perdirbimo įmonių vadovai.
Grūdus eksportuojančių įmonių atstovai - UAB "Linas ir Viza", UAB "Agrokoncernas", UAB "Kesko Agro", žemės ūkio kooperatyvas "Kotenas" tvirtina, kad juos domina būtent aukštos kokybės kviečiai, kurių baltymingumas ne mažesnis kaip 15 proc. Tokių grūdų paklausa pasaulyje yra ir juos nesudėtinga eksportuoti, tereikia supirkti didesnius kiekius.
Bendrai pripažinta, kad didžiausia grūdininkų bėda ir galvos skausmas - Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros veikla. Pernai ji patyrė 34 mln. Lt nuostolį, šiemet, dar neprasidėjus intervenciniam grūdų supirkimui, jau prognozuojami 16 mln. Lt nuostoliai.
Grūdų perdirbėjų manymu, nereali yra intervencinė grūdų kaina - 400 Lt už toną I klasės ir 380 Lt už toną II klasės kviečius. Perdirbėjai tiek mokėti negali. Žemdirbių nuomone, grūdų rinką išbalansuoja nutarimai dėl agentūros supirktų grūdų pardavimo vidaus rinkoje. Visų bendra nuomonė - kol agentūra nedirbs pagal ES galiojančią intervencinių pirkimų tvarką, grūdų rinka nenusistovės.
ELTA
