Jau ne pirmus metus kalbama, kad asmenis, turinčius žalingų įpročių, reikėtų apmokestinti didesniu sveikatos draudimo mokesčiu. Neseniai paaiškėjus šokiruojantiems tyrimo rezultatams, vėl aktyviau apie tai prakalbta.
Ne veltui sakoma, kad sveikata – brangiausias žmogaus turtas, tačiau ne visi juo laiku pasirūpina. Tad valdžios galvos, tikėdamosi nors kiek paskatinti gyventojus labiau savimi pasirūpinti, jau ne vienus metus kalba apie tai, kaip būtų galima tai geriau padaryti. Vienas tokių būdų – diferencijuoti sveikatos draudimo mokestį.
Rezultatai pribloškė
Seimo nario Antano Matulo teigimu, Lietuvoje tokios diskusijos pastaruoju metu vėl suaktyvėjusios. Mat Sveikatos apsaugos ministerija atlieka Lietuvos sveikatos 1998–2010 metų programos įgyvendinimo vertinimą. Šioje programoje buvo apibrėžti konkretūs tikslai, uždaviniai ir tiriama, kiek jie įgyvendinti. Buvo užsakytas ir mokslinis tyrimas. Jo metu apklausta ir per 1 000 žmonių. Gauti rezultatai buvo šokiruojantys.
„Pasirodo, kad 15,5 procento žmonių mano, kad sveikata turi rūpintis jie patys“, – stebėjosi tokia logika A. Matulas.
Likusi dalis apklaustųjų manė, kad jų sveikata turėtų pasirūpinti gydytojai, poliklinika, ligoninė ar valstybė.
„Ta apklausa tragiška. Tokių rezultatų niekas nesitikėjo. Esant tokiam suvokimui tikėtis, kad gerės žmonių sveikata, sunku“, – kalbėjo parlamentaras.
Tad galvojama, kaip paskatinti žmones pačius labiau pasirūpinti savo sveikata. Čia galimi du punktai. Vienas jų – diferencijuoti privalomąjį sveikatos draudimą tiems, kurie rūko, girtauja, turi kitų žalingų įpročių. Pasak A. Matulo, yra žmonių, kurie geria ir patys sustoti nebegali. Savaitė laiko stacionare kainuoja labai brangiai, ir tai nesąžininga atžvilgiu tų, kurie rūpinasi savo sveikata.
Antras galimas būdas – paskatinti darbdavius investuoti į darbuotojų sveikatą, tai yra nupirkti sveikatos draudimą, reabilitacines paslaugas ar sveikatinimo paslaugas sveikatos klube ir pan. Tuomet šios išlaidos galėtų būti neapmokestinamos arba mažiau apmokestinamos. Principas, pasak A. Matulo, galėtų būti panašus kaip ir su labdarai skirtomis lėšomis.
Greito rezultato nesitiki
Parlamentaras A. Matulas tvirtino, kad kol kas jokių įstatymų pataisų nėra pateikta. Tačiau apie tai galvojama. Pasak jo, pasaulyje gyvuoja panaši praktika – paprastai per privačias draudimo kompanijas taikomas šiek tiek diferencijuotas mokestis asmenims, turintiems rizikos faktorių. Kartu kalbėjo, kad Seimo Europos informacijos biuro paprašyta išsiaiškinti, kaip šie klausimai sprendžiami kitose šalyse, kokie modeliai taikomi. Matydami, kokiu būdu ši problema sprendžiama kitose šalyse, lietuviai galvos, kaip visa tai pritaikyti ir pas mus. Kita vertus, yra nemažai problemų, kaip viską įgyvendinti.
„Problema ta, kad visame pasaulyje nerandama objektyvių būdų, kaip nustatyti vertinimo kriterijus“, – kalbėjo A. Matulas.
Pavyzdžiui, nutukimas yra rizikos faktorius, tačiau pasakyti, ar tai dėl ligos, ar dėl netinkamos mitybos, sunku. O štai nikotino kiekį organizme nustatyti labai paprasta.
Pastaruoju metu svarstoma galimybė teikti įstatymo pataisą, kurią priėmus, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų galimybę prireikus diferencijuoti sveikatos draudimo mokestį. A. Matulo teigimu, turintys žalingų įpročių asmenys neretai naudojasi paslaugomis kitų žmonių sąskaita, o tai nėra sąžininga.
„Nekalbama apie naujų mokesčių įvedimą“, – pabrėžė A. Matulas.
Jo teigimu, galbūt būtų svarstoma galimybė šiek tiek diferencijuoti tą patį privalomojo sveikatos draudimo mokestį. Pavyzdžiui, per metus sumokėti kad ir simboliškai, bet šiek tiek daugiau – kad žmogus pagalvotų ir pradėtų rūpintis savimi.
„Manau, artimiausius porą metų nesugebėsime to įvesti, tačiau kalbėti apie tai reikia. Visiems aišku, kad reikia skatinti žmones rūpintis savo sveikata“, – tikino A. Matulas.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas sakė, kad Lietuvoje daug žmonių serga hipertenzija, kitaip tariant, turi per aukštą kraujo spaudimą ir šiai ligai gydyti skiriama daug pinigų. Gydymui svarbu, ar žmogus turi antsvorio, kaip jis maitinasi. Pasak A. Matulo, kartais užtenka ligoninėje pamatyti, kaip tokie pacientai maitinasi – valgo riebų, netinkamą, giminių ar artimųjų atneštą maistą, patys tokio nusiperka.
„Gydytojas gydo, o žmogus pats save žudo. Persivalgyti riebaus maisto – savižudybė“, – piktinosi A. Matulas.
Dar per anksti?
Panevėžio miesto poliklinikos direktorė Irena Čeilitkienė, išgirdusi apie apklausos rezultatus, sakė, kad rezultatai turėtų būti priešingi – medikai žmogaus sveikatai tegali turėti tik apie 10–15 procentų įtakos. Labai svarbu genetika, paveldimumas, šeimos sveikos gyvensenos įpročiai ir pan. Jos manymu, didesnis apmokestinimas būtų per ankstyvas žingsnis. Ypač esant dabartinei ekonominei situacijai. Tuo labiau kad yra nemažai degradavusių, girtaujančių asmenų, sergančių kepenų ciroze, kurių kelias iš ligoninės į nakvynės namus ar ant suoliuko parke.
„Kaip juos apmokestinti? Jie net neturi privalomojo sveikatos draudimo“, – stebėjosi I. Čeilitkienė.
Be to, būtų labai sunku įrodyti, kad žmogus tikrai piktnaudžiauja. Pavyzdžiui, būna, kad vienas gurkšnoja alkoholį ir nieko, o kitas ir stikliuką išgėręs iš karto apsinuodija.
„Kas įvertins, kokia žala padaryta sveikatai?“ – svarstė poliklinikos direktorė. Antsvoris, jos manymu, irgi labai subtilus dalykas. Pasak I. Čeilitkienės, galima pasodinti dešimt normaliai valgančių žmonių, bet trys iš jų gali būti normalaus sudėjimo, o septyni turėti antsvorio. Tik su rūkaliais viskas aišku – čia galima greitai viską nustatyti.
„Per ankstyvas žingsnis esant tokiai ekonominei situacijai. Daug galima pašnekėti, bet reikia įvertinti galimybes, kaip tai padaryti“, – įsitikinusi I. Čeilitkienė.
Medikė pastebėjo, kad daugumoje šeimų sveikos gyvensenos įpročių nėra. Tačiau yra visokių žmonių. Vieni jų rūpinasi sveikata, kiti žaloja, o treti pas medikus ateina tik tada, kai visai blogai. Medikė pastebi, kad labiausiai savo sveikata rūpinasi tie, kuriems per 70 metų.
Kad problemų yra, rodo ir paprasčiausi atvejai. Kaip pavyzdį ji pateikė vaikų dantų silantavimą: burnos priežiūra – kartu ir sveikatos priežiūra, tačiau vaikų nesulaukiama tiek, kiek turėtų būti. I. Čeilitkienės teigimu, reikėtų nebemokėti už dantų protezavimą, kai dabartiniai vaikai pasens.
Tačiau yra šeimų, kurios rūpinasi savo vaikų sveikata, tariasi su medikais dėl sveikos mitybos, ilgiau vaikus maitina motinos pienu ir pan.
Daiva SAVICKIENĖ
