Vis dar klaidingai manoma, jog skrandžio opas sukelia nuolat patiriamas stresas ar netinkamas gyvenimo būdas. Šį mitą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Bendrosios gastroenterologijos sektoriaus vadovas, gydytojas gastroenterologas prof. Laimas Jonaitis išsklaidė ir paaiškino, kas iš tiesų sukelia skrandžio opas ir turi gerą žinią tiems, kurie su šia būkle susiduria dėl organizme esančios infekcijos.
Dažniausias sukėlėjas – infekcija
Nors dažnai manoma, jog skrandžio opos yra netinkamo gyvenimo būdo rezultatas, dažniausias šios ligos sukėlėjas yra Helicobacter pylori (H. Pylori) infekcija. Šios infekcijos sukeltas lėtinis skrandžio gleivinės uždegimas daugelį metų buvo ir išlieka pagrindine skrandžio opų priežastimi.
„Maždaug 10-20 procentų žmonių, kurie turi lėtinį H. Pylori infekcijos sukeltą skrandžio uždegimą, atsiranda opiniai pakitimai skrandyje arba dvylikapirštėje žarnoje, kurie užgijus pasikartoja vidutiniškai 1-2 kartus per metus“, – paaiškino profesorius.
Lietuvoje maždaug 30 proc. gyventojų turi šią infekciją, sukeliančią skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas. Prof. L. Jonaitis sako, jog infekcijos paplitimas šalyje nebėra toks didelis – anksčiau skaičiai buvo didesni. Tiesa, jauniems asmenims tikimybė išsivystyti opoms yra mažesnė, nes jų infekuotumas H. Pylori infekcija labai nedidelis. Profesorius sako, jog turimais duomenimis, LSMU studentų tarpe infekuotumas yra apie 15 proc.
„Pagal amžių jaunimas šią infekciją turi labai retai, pagyvenę, vyresni žmonės dažnai, nes užsikrečiama vaikystėje – kuo prastesnės gyvenimo sąlygos, tuo didesnė rizika užsikrėsti.“
Dar vienas veiksnys, skatinantis skrandžio opų išsivystymą, yra nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, pavyzdžiui, diklofenako, ibuprofeno, aspirino vartojimas didesnėmis dozėmis ilgą laiką – tai gali sukelti gilias, lėtines opas.
„Daugelis žmonių klaidingai galvoja, kad opą sukelia vaistas, įmestas į skrandį. Jie stengiasi vaistus vartoti po valgio, bet pats vaistas, pavyzdžiui, aspirinas – acetilsalicilo rūgštis gali padirginti skrandį, bet tikrai nesukelia opos.
Priešuždegiminio poveikio vaistas, patekęs į kraujotaką, slopina skrandžio gleivinės apsauginius mechanizmus ir tada minimalūs defektai dėl skrandžio rūgšties ir pepsino poveikio plečiasi, didėja ir išsivysto opos“, – vaistų įtaką skrandžio opų atsiradimui paaiškino gydytojas gastroenterologas.
Gali laukti rimtos komplikacijos
Nuo nesteroidinių vaistų nuo uždegimo sukeliamų skrandžio opų dažniau kenčia vyresnio amžiaus asmenis, kurie dažniau vartoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Laiku nepastebėjus ligos ir nepradėjus gydymo bei opoms pasikartojant, gali įvykti rimtos komplikacijos:
„Opų atsikartojimas būdavo didžiausia problema, nes pasikartojanti opa duoda randėjimus, prievarčio kanalo susiaurėjimus. Be to, opos gali prakiurti – įvykti perforacija, tada reikės chirurginio gydymo, taip pat gali prasidėti kraujavimas. Visos šios komplikacijos gali būti mirtinos.
Pagrindinis stacionarinių pacientų kontingentas, kurie patenka su komplikacijomis, kraujavimu, yra vyresnio amžiaus žmonės, vartojantys vaistus nuo uždegimo, o jeigu kartu vartojami kraują skystinantys vaistai – yra opiniai pakitimai skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje, kraujas nekreša ir dalis tokių ligonių, kad ir kaip būtų gaila, miršta.
Teoriškai pas žmogų, jeigu jis nevartoja nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ir neturi H. Pylori infekcijos, lėtinių opinių pakitimų nei skrandyje, nei dvylikapirštėj žarnoj neturėtų būti. Jeigu jų yra, reikėtų galvoti apie rimtą arba netipinę ligą, pavyzdžiui, Krono ligą ar onkologinę patologiją“, – įspėja prof. L. Jonaitis.
Skrandžio opų simptomai
Daugelis vis dar mano, kad ilgą laiką nuolat patiriamas stresas, kasdieniniai rūpesčiai, pervargimas sukelia skrandžio opas – toks mąstymas klaidingas ir šie veiksniai nesukelia opaligės. Netgi rūkymas kaip opaligės rizikos faktorius yra svarbus tik asmenims, kurie infekuoti Helicobacter pylori ar vartoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Šiems asmenims rūkymas didina opos atsiradimo riziką ir labai lėtina opų gijimą.
„Nereikia maišyti situacijos, kuomet yra sunkūs pacientai po nudegimų, infarktų, insultų, įvairiausių didelių traumų, kuriems gali atsirasti ūmaus tipo stresiniai išopėjimai, kurie greitai atsiranda ir pradeda kraujuoti. Dėl kraujotakos sutrikimų dažnai pablogėja skrandžio apsauga ir atsiranda opiniai pakitimai.“
Atsiradus skrandžio opoms, jas lydi skausminis sindromas viršutinėje pilvo dalyje, epigastriume, skrandžio duobutės regione ir kartais gali plisti į kairę ar dešinę pilvo pusę, priklausomai nuo opos lokalizacijos.
„Jeigu tai dvylikapirštės žarnos opa arba ji atsiradusi apatinėje skrandžio dalyje, skausmas labai dažnai pasireikš 2-4 valandos po valgio, esant alkanam arba nakties metu. Žmogui atsigėrus arba pavalgius skausmas sumažėja. Jeigu opa skrandžio viršutinėse dalyse, skausmas gali būti tuoj pat po valgio“, – skrandžio opoms būdingus simptomus vardijo profesorius.
Skausmas neretai lydimas ir bendro diskomforto, sunkumo jausmo, gali atrodyti, kad pavalgius palengvėja, tačiau vėliau pasireiškia viršutinės dalies pūtimo jausmas. Išsivysčius skrandžio opoms, po valgio gali atrodyti, jog yra sutrikęs virškinimas. Be to, gali pasireikšti ir nedidelis bendras silpnumas, tačiau tai priklauso nuo situacijos. „Jei pasireiškia vėmimas, labai tikėtina, kad opa randėja ir gali būti dalinis nepraeinamumas“, – pridūrė prof. L. Jonaitis.
Geros žinios turintiems infekciją
Vis dėlto, profesorius turi gerą žinią asmenims, kuriems skrandžio opas sukelia H. Pylori infekcija – tai yra vienintelė vidaus ligų profilio specialistų gydoma lėtinė liga, kurią galima visiškai išgydyti. Ne veltui 2005 metų medicinos srities Nobelio premija paskirta australų mokslininkams B. Marshall ir R. Warren už Helicobacter pylori klinikinio vaidmens išaiškinimą.
Skrandžio opų išsivystymą ir pasikartojimus galima sustabdyti išnaikinus minėtąją infekciją. Tam pasitelkiamas medikamentinis gydymas, kuris duoda teigiamus rezultatus ir išlaisvina nuo pasikartojančių skrandžio opų.
„Jeigu pacientas infekuotas, skiriamas antibiotikų kursas. Priklausomai nuo aplinkybių, skiriamas 10-14 dienų gydymas. Būtų idealu prieš tai įsitikinti, ar yra H. Pylori infekcija, nes opas sukelti gali ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo arba kai kurios retos ligos. Po antibiotikų kurso reikėtų pratęsti skrandžio rūgšties slopinimo gydymą dar 4-12 savaičių.
Pagrindiniai vaistai, slopinantys rūgšties sekreciją, yra protonų siurblio inhibitoriai, kuriuos paskiria gydytojas. Po to būtų idealu patikrinti, ar pavyko panaikinti H. Pylori infekciją“, – infekcijos sukeltų opų gydymą komentavo gydytojas gastroenterologas.
Galimybė panaikinti H. Pylori infekciją yra laimėjimas ne tik tiems, kurie susiduria su skrandžio opomis – 1-2 procentai infekuotų asmenų suserga skrandžio vėžiu. Todėl vien tik minėtos infekcijos išnaikinimas apsaugo ne tik nuo skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opaligės, bet ir nuo skrandžio vėžio.
