Specialistai būsto sertifikavimo būtinybę lygina su technine automobilio apžiūra ir tikina, kad dėl reikalingų sertifikatų gyventojai nebus klaidinami, žinos apie realią pastato būklę.
Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos (NPNA) valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius tikina, kad nustatoma energinė klasė Lietuvoje skiriasi priklausomai nuo regiono. Senos statybos nerenovuotų pastatų energinio efektyvumo klasė dažniausiai pati žemiausia – G. Dabar statomi namai turi pasiekti C energinio efektyvumo klasę. Lietuvoje nėra sankcijų, baudų už nepakankamai energetiškai efektyvų būstą, užsienyje, kaip pažymi pašnekovas, gyventojai (priešingai nei Lietuvoje) skatinami taupyti energiją. „Tvarka įvairi: kai kur, jei statinys energetiškai neefektyvus, taikomi didesni mokesčio už energiją tarifai. Pas mus tvarka priešinga: kuo labiau švaistome energiją, tuo labiau valstybė remia eilinį vartotoją, – svarsto jis. – Tai visiškai neskatina galvoti apie lengviausią būdą pasiekti energetinę nepriklausomybę – nešvaistyti energijos.“
NPNA vadovas atmeta nuomonę, kad norint įvertinti energetinį būsto efektyvumą pakanka pervesti kelerių metų sąskaitas už šildymą. Išlaidos šildymui atskleidžia ne būsto kokybę, bet gyventojų įpročius. „Kad sertifikavimas bevertis dažnai deklaruoja specialistai, nesusipažinę su tvarka, ar siekiama savo tikslų priešinantis jos įvedimui, – teigia R. Simanavičius. – Pavyzdžiui, jei nuomojamame bute metus niekas negyveno, tai energijos suvartojimas buvo sumažintas, jis visai neatspindi realios kokybės.“
Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Vytas Zabilius sako pritariantis privalomojo kokybinio mato atsiradimui, tačiau svarsto, ar kartu su nauja tvarka atsiras ir pakankamai specialistų, galinčių įvertinti energetinį naudingumą. „Pritariu, kad sertifikavimas reikalingas, nes tai kokybinis matas, – teigia jis. – Dar neaišku, ar dėl nepakankamo pajėgumo nepakils kainos, gali atsirasti problemų. Būčiau taikęs pareinamąjį laikotarpį pagal turto klases. Tarkime, privatiems namams, galbūt komercinėms patalpoms ir tik vėliau butams. Galbūt nereikėjo visko suplakti į krūvą. Bijau, kad gali žymiai padidėti įkainiai ir sąnaudos.“
Pašnekovas teigia, kad naujas reikalavimas neturės svarbios įtakos nuomos sandoriams, nes jų notarai registruoja mažai. Energetinio naudingumo deklaravimas padės ir turto vertintojams objekto kainą nustatyti atsižvelgiant į kiekvieną kriterijų. „Be to, atlikus kiekvieną pagerinimą, galima siekti pakeisti savo statusą, pavyzdžiui, kad ir pasikeisti langus. Klasė būtų kaip rinkodaros būdas, kuris skatina vidinę renovaciją, žmonės būtų suinteresuoti“, – prognozuoja jis.
NPNA valdybos pirmininkas skaičiuoja, kad žemiausios klasės sertifikato gavimo procedūrą galima atlikti tą pačią dieną, o jos kaina gali siekti kelias dešimtis litų. Jei savininkas siekia įrodyti savo būsto energetinį efektyvumą, vertinimas užtrunka ilgiau ir gali atsieti kelis šimtus litų. „Panašiai kaip automobilio techninė apžiūra, tai paslauga, už kurią reikia sumokėti.“
R. Simanavičius tikina, kad skaidrumui užtikrinti numatyti saugikliai. „Statybos produkcijos sertifikavimo centras įvedęs kokybės kontrolę: savo sąskaita gali patikrinti, ar sertifikatas atitinka tiesą, pats vartotojas gali kreiptis ir pasitikslinti, ar jis nebuvo klaidinamas. Griežta atsakomybė tenka jį išdavusiam specialistui. Atestato atėmimas – viena iš švelniausių priemonių, jei tai dokumentų klastojimas – iki kur kas griežtesnės juridinės atsakomybės“, – dėsto R. Simanavičius.
Faktai: Pastatų sertifikavimas
Pagal energijos sąnaudas pastatai klasifikuojami į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G
Pagal ES direktyvą „Dėl pastatų energinio naudingumo“ šalys narės įsipareigoja, kad ne vėliau kaip 2020 metais visi nauji pastatai būtų beveik nulinės energijos
Sertifikatas išduodamas statomiems, parduodamiems arba naujam nuomininkui išnuomojamiems pastatams
Energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų
Gabija SABALIAUSKAITĖ
