Prezidentei D. Grybauskaitei pasirašius Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas dalis politikų žiopčioja nepastebėję, o kiti prisipažįsta tyčia praleidę „smulkmeną“: dabartinis Viešųjų pirkimų vadovas Žydrūnas Plytnikas automatiškai eis užimamas pareigas dar ketverius metus. Naujos redakcijos įstatyme ir daugiau keistenybių.
Nematė arba numojo ranka
„Aš, tiesą sakant nepastebėjau. Jei taip yra tikrai – tai, man būtų labai įdomus dalykas, nes siekta reformuoti VPT ir užtikrinti didesnę VPT nepriklausomybę. Jei paaiškėtų, kad taip buvo mėginta pratempti klausimą apie vadovo kandidatūrą – būtų nelabai malonu“, – portalui „Balsas.lt“, neslėpdamas pasimetimo, aiškino parlamentinės opozicijos formalus lyderis, partijos Tvarka ir teisingumas (TT) vicepirmininkas Valentinas Mazuronis.
Valdančiųjų koalicijai priklausantis Arūnas Valinskas, ne kartą viešumoje susikirtęs su Ž. Plytniku ir jo buvusiu viršininku, buvusiu Ūkio ministru Dainiumi Kreiviu, portalui „Balsas.lt“ tikino pastebėjęs šį faktą, bet neprieštaravęs tyčia. „Aš mačiau. Kadangi balsuota buvo dėl prezidentės D. Grybauskaitės teikiamo projekto, aš tiesiog norėjau, kad Prezidentūra prisiimtų visą atsakomybę, jei nutarta tokiu būdu didinti viešųjų pirkimų skaidrumą, tai tegul Prezidentūra ir prisiima visą atsakomybę“, – sakė A. Valinskas.
Prezidentės pasirašytų Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo 12 straipsnio trečia dalis skelbia, kad:
„3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus kadencija yra 4 metai ir skaičiuojama nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtas Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius eina pareigas iki savo kadencijos pabaigos. Pasibaigus iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus kadencijai, naujas Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius į pareigas skiriamas pagal šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto 81 straipsnio 1 dalies nuostatas.“
Balsavimas dėl įstatymo priėmimo buvo toks: už 112, prieš 1, susilaikė 8. Nei vienas Seimo narys šio klausimo posėdyje nekėlė. Stenogramą galima rasti čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=407458
„Balsas.lt“ kalbinti teisininkai patvirtino, kad aiškinant pagal įstatymo raidę, kadencija skaičiuojama nuo įstatymo įsigaliojimo dienos. Automatinė 4 metu kadencija yra senam vadovui užprogramuota – nebent jis pats pasitrauktų.
Kova su korupcija?
Įstatymas dar teigia, kad pirkti vidaus sandoriais ar neskelbiamų derybų būdu bus galima tik gavus VPT leidimą, tačiau neįvardija jokių konkrečių leidimo davimo kriterijų, tad nuo šiol Prezidentūrai pavaldi institucija išties prisiima visą atsakomybę už skaidrumą ir kadrų, ir procedūrų klausimais.
Labiausiai dėl priimto įstatymo niršta Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas D. Budrys. Politikas mano, kad dalis už skaidrumą viešai pasisakančių politikų tik blefuoja. „Turbūt visi girdėjote apie Laikinąją Seimo komisiją „Už piliečių talką, kuriant Lietuvą be korupcijos“? Girdėjau ir aš. Deja, turiu kiek nuvilti visus, kas patikėjo, jog visi į ją įsirašę politikai siekia ko nors daugiau, nei savireklamos,“ – teigia D. Budrys.
Pasak jo, verta įsigilinti į balsavimo rezultatus. „Siūlomos pataisos buvo labai svarbios. Gal net svarbesnės už kovą dėl to, kam bus pavaldi Viešųjų pirkimų tarnybą. Buvo norima užkirsti kelią atvejams, kai viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija, kuri kviečiama pasirašyti sutartį, atsisako tai padaryti, nes iš anksto nori „užleisti vietą“, pagal „pokiliminį“ susitarimą. „Tiekėjas, atsisakęs sudaryti pirkimo sutartį kitais pagrindais, nei dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos, jeigu tai įrodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, 3 metus nuo sutarties atsisakymo pasirašyti datos negali dalyvauti jokiame viešame pirkime“, – siūlyta projekte. Deja, Seimas tam nepritarė“, – apgailestauja D. Budrys.
Anot jo, labai įdomi kai kurių minėtos „skaidruolių komisijos“ narių laikysena balsavimo metu. „Pirmininkė, Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Agnė Bilotaitė – nedalyvavo balsavime. Jos bendrapartietis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas – susilaikė. Po ilgų politinių valkatavimų į konservatorių frakciją atbėgęs Saulius Stoma – nedalyvavo. Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas Remigijus Žemaitaitis taip pat neįstengė paspausti mygtuko“, – vardijo jis.
D. Budrio nuomone, taip šie politikai parodė su korupcija kovojantys tik žodžiais. „Jiems tinka, kad įmonės, dalyvaujančios viešuosiuose pirkimuose, sukčiauja, pildo melagingas deklaracijas, o paskui, pagal susitarimus, užleidžia savo laimėjimus. Tuomet šiems politikams derėtų burtis į kokias nors kitas komisijas ir neklaidinti rinkėjų, mojuojant netikromis vėliavomis“, – mano D. Budrys, kuris pabrėžia jau užregistravęs minėtas pataisas iš naujo ir būtinai sieksiąs jų priėmimo.
