Estija, Latvija ir Lietuva sugrįžo į Europą ir praturtino ją savo kultūra, istorija ir ekonominiu potencialu. Jos dabar gali remtis Europos Sąjungos solidarumu, o Baltijos kelias mūsų atmintyje liks už laisvę ir demokratiją kovojančio žmogaus dvasios stiprybės įrodymu, teigia Europos Komisijos pirmininkas savo pareiškime, paskelbtame Baltijos kelio 20-mečio proga.
Europos komisijos vadovas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) pareiškime pažymi, jog Baltijos kelias išreiškė bendrą lietuvių, latvių ir estų ryžtą įtvirtinti savo tapatybę ir taikiai prisidėti prie anuomet ryškėjusių Europos istorijos posūkių.
„Prieš 20 metų, 1989 m. rugpjūčio 23 d., daugiau nei 2 milijonai europiečių Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, anuomet dar anapus geležinės uždangos, susikibo rankomis taikioje Baltijos kelio protesto manifestacijoje. Baltijos kelias buvo viena ilgiausių žmonių grandinių istorijoje, nusitiesusi 600 kilometrų per tris šalis. Ji išreiškė bendrą Baltijos tautų ryžtą įtvirtinti savo tapatybę ir taikiai prisidėti prie anuomet ryškėjusių Europos istorijos posūkių“, - sakoma pareiškime.
Europos Komisijos vadovas pažymi, kad sugrįžusios į Europą Baltijos šalys praturtino ją savo potencialu.
„Šiandien noriu pagerbti tuos, kurie prieš 20 metų susikibo rankomis taikiai reikšdami savo valią ir solidarumą. Per tą laiką Estija, Latvija ir Lietuva sugrįžo į Europą ir praturtino ją savo kultūra, istorija ir ekonominiu potencialu. Tapusios svarbia Europos šeimos dalimi, jos dabar gali remtis Europos Sąjungos solidarumu. Mūsų atmintyse Baltijos kelias liks už laisvę ir demokratiją kovojančio žmogaus dvasios stiprybės įrodymu“, - sakoma Ž. M. Barozo pareiškime Baltijos kelio 20-mečio proga.
