Kokia naujos finansinės drausmės sutarties įtaka ES finansų krizės suvaldymui ir koks būtinumas prie jos prisijungti Lietuvai LTV „Savaitėje“ Nemira Pumprickaitė kalbėjosi su buvusiu Lietuvos finansų ministru, dabar Europos parlamento Biudžeto kontrolės komiteto nariu Zigmantu Balčyčiu.
Šią savaitę Briuselyje Europos Vadovų Tarybos posėdyje 25 valstybės iš 27 Europos Sąjungos narių pritarė naujajai finansinės drausmės sutarčiai, kuria šalys įsipareigoja biudžetus turėti subalansuotus arba perviršinius, o sutartį pažeidusioms šalims būtų taikomos sankcijos. Briuselio susitikimuose dalyvavusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtino, kad Lietuva tokiai sutarčiai pritaria, nes esminiai dalykai – finansinė drausmė ir atsakomybė – mums tinka ir visų šių principų Lietuva laikosi ir dabar.
– Ką reiškia subalansuotas arba perviršinis biudžetas? Ar tai reiškia, kad 3 procentai biudžeto deficito nebus galimi?
– Jie bus galimi. Be paprasto biudžeto deficito yra dar struktūrinis deficitas, kuris skaičiuojamas pagal šiek tiek kitą formulę. Šitoje sutartyje yra įtvirtintos beveik tos pačios nuostatos, kurios buvo ir yra Mastrichto sutartyje. T.y. pusė procento struktūrinio deficito, trys procentai „eilinio“ deficito, valstybės skola negali būti viršyta 60 procentų BVP. Tie pagrindiniai reikalavimai buvo, čia nieko nauja nėra. Tačiau nuo šiol bus labai griežtai, jeigu jų nevykdysi, tai įsiteisės baudų mechanizmas, ir kiekviena valstybė privalės mokėti procentą nuo savo BVP į bendrą ES katilą.
– Jeigu šalis nevykdo įsipareigojimų, jai skiriamos baudos. Kokio dydžio baudos galėtų būti skiriamos Lietuvai?
– Šiandien dar labai anksti apie tai kalbėti, pirmiausia, kalbame apie patį principą. Lietuvą, manau, nelabai lies tos baudos, šiandien labiau išsigandusios kitos valstybės. Bet tos baudos tikrai nebus tokios, kad turėtų labai didelį poveikį mūsų finansų sistemai. Tai daugiau drausminimo priemonė. Yra skaičiuojama, kad pati didžiausia bauda gali būti 0,2 proc. BVP.
– Ar tai reiškia, kad tas naujas fiskalinis paktas lems, kad visos šalys, kartu ir Lietuva, savo biudžetus turės derinti su Briuseliu?
– Tai mes savo biudžetus jau senokai deriname, nuo pat įstojimo laikų. Kiekviena valstybė pristato savo Konvergencijos programą, kiekvienas Finansų ministras kiekvienais metais ją veža, o ją peržiūri centriniai bankai. Nieko naujo čia nėra. Skirtumas tas, kad priežiūra nuo šiol bus labai preciziška. Kiekvienos valstybės veiksmai bus prižiūrimi žymiai griežčiau.
– Kodėl Ūkio ministerija nuogąstauja, kad, jeigu mums reikės derinti savo veiksmus su Briuseliu, gali būti apriboti ekonominės politikos sprendimai?
– Todėl, kad vienas iš dokumentų yra vadinamasis ekonominės valdysenos dokumentas. Jis teikiamas kartu su visu paketu. Reikės ir savo ekonominius veiksmus derinti su tam tikromis Briuselio institucijomis, kad mes ateityje nebūtume konkurentai visose srityse. Dabar labai dažnai mūsų ministrai ar Premjeras važiuoja į Briuselį tam, kad atsivežtų pinigų. Taip nebuvo ir nebus.
– Ir Jūs taip važiavote?
– Ir mes važiavome, ir derėjomės dėl finansinės perspektyvos. Puikiai žinome, kad mums nedavė, kiek norėjome, Ignalinos uždarymui – sutarties nepasirašėme iki 4 valandų ryto. Taip, buvo tokių dalykų. Galbūt tokių audringų derybų bus ir ateityje, bet kiekviena valstybė turėtų derinti savo veiksmus. Kad mes, dabar 25-ios valstybės, kurios pritaria, visos neinvestuotume į tą patį mokslo ar technikos mėginimą ar atradimą, kad visos neužsiimtume vieno produkto gamyba. Toks darbo ir ekonomikos paskirstymas ateityje būtų žymiai produktyvenis ir duotų didesnę naudą nei davė iki dabar.
– Tai aš teisingai suprantu: su šituo nauju fiskaliniu paktu atsiranda lyg ir nauja centrinė ES valdžia, kuri kontroliuos mūsų nacionalinius biudžetus ir ne tik juos, ne tik pinigus, bet taip pat ir visą ūkio vystymąsi?
– Ta centrinė valdžia yra ir šiandien, tai Europos Komisijos institucijos. Daug institucijų šiandien jau yra įkurta, tačiau galbūt nėra pakankamos tų institucijų atsakomybės už pateiktus skaičius, prognozes, pasiūlymus. Aš esu įsitikinęs, kad ateityje tų institucijų atsakomybė bus padidinta. Manau, kad ir reikalavimai šioms tarnyboms bus kur kas didesni, tad ateityje tokių dalykų, kaip komercinių bankų krizė, finansinių rinkų problemos neturėtų būti.
– Išeitų, kad tai, nuo ko kenčia Lietuva ( kad yra daugybė kontroliuojančių institucijų, didžiulis biurokratinis aparatas, tačiau tvarkos – nėra, nepriklausomai nuo to, kieno rankose koncentruota valdžia), kamuoja ir Briuselį?
– Taip, iš tikrųjų galima kalbėti apie praeitį, kad trūko atsakomybės, kaip ir Lietuvoje. Atsakomybės, kaip ir čia, buvo nepakankamai, tačiau iš praeities klaidų mokomasi. Ir ES, ir Vokietija yra pridariusi tam tikrų sprendimų, kuriuos paskui reikėjo keisti. Ir Prancūzija, ir Lietuva, kitos valstybės, ir pati Didžioji Britanija dar turi laiko apsigalvoti ir, manau, prisijungs prie šios sutarties.
– Tos Europos, kuri pristigo pinigų, vadovai jau pripažino, kad, norint šią naują sutartį įgyvendinti, reikia įtikinti savo piliečius pradėti taupyti. Mūsų šalies vadovai jau iš anksto pasakė, kad sutartis mums tinka, yra priimtina, mat Lietuva jau seniai vykdė tokią taupymo politiką. Dabar pasigirdo kalbų, kad kaip kadaise mums būdavo primetinėjami sprendimai sąjungoje su Maskva, taip dabar savo sprendimus primetinėja Briuselis. Esą su juo viską turime derinti, turime jo klausyti, daryti, kaip norima. Trumpiau tariant, lyg ir neturime savo nepriklausomybės. Ar nereikėtų didesnio aiškinimo?
– Aš irgi esu už aiškumą. Už tai, kad mūsų Lietuvos žmonėms ir politikams būtų aišku, kad tas kelias, kuriuo dabar mes mėginame eiti, yra kelias, kai neturi didelių pasirinkimų. Taip, prieš kažkiek metų mes buvome vienoje sąjungoje, taip, dabar kyla diskusijų, kad stojame į kitą sąjungą, tačiau mes esame kryžkelėje. Ar mes vėl turime eiti atgal, ar turime eiti į Vakarus. Aš manau, kad didelio pasirinkimo nėra. Mes einame kartu su kitomis, labiau išsivysčiusiomis demokratinėmis valstybėmis. Tai mums padėjo ir tikrai dar padės. Mūsų jaunimas šiandien turi visiškai kitas galimybes, negu mes kažkada turėjome. Manau, čia didelių diskusijų tikrai neturėtų būti. Mes negalime stovėti vieni su trimis milijonais gyventojų ir galvoti, kad turime labai didelę įtaką pasauliniams procesams.
– Kitaip sakant, naujoji ES finansinė sutartis, Jūsų manymu, Lietuvai gali turėti tiktai teigiamos įtakos ir ji Lietuvai tikrai bus naudinga?
– Ne, aš negaliu pasakyti, kad ši sutartis bus visapusiškai naudinga. Žymiai geriau būti nepriklausomiems, kad niekas mums nieko nereguliuotų, kad mes patys sugebėtumėme save išlaikyti, bet deja... Deja, mūsų patirtis ir šiandieninė situacija sako, kad, matyt, taip nepavyks. Todėl mes turime ieškoti iš visų blogiausių variantų paties geriausio. Viską tik gauti mums nepavyks, reikia kažką duoti ir mums patiems. Tas davimas visai nereiškia, kad mes mainais negausime daugiau nei davėme. Tikiuosi, kad ši sutartis tikrai bus naudinga, bus žymiai aiškiau bus dėl mūsų valstybės perspektyvos, dėl atskirų institucijų veiklos, jų atsakomybės. Ir aš tikiu, kad ateityje bus daugiau tvarkos ir, ko gera, žmonėms tai patiks.
Nemira PUMPRICKAITĖ
