Šiandien civilizuotame pasaulyje, kai, rodos, gyvenimo sąlygos gerėja, kai galime valgyti bet kada ir bet ką, vis dažniau susiduriama su problema, kad daugėja vaikų, sergančių lėtinėmis ligomis. Paradoksas, bet didžiausia kaltė dėl to tenka jų tėvams, kurie teigia dėl savo atžalų bei jų gerovės galintys padaryti viską, tačiau jie ir toliau nesusimąstydami leidžia sau „prabangą“ auginti nesveiką vaiką. Tad šiandienė vaikų sveikatos situacija toliau prastėja ir be tėvų sąmoningumo ir ryžto keisti visos šeimos mitybos įpročius mes tapsime ligų kamuojama visuomenė.
Meškos paslauga – gyvenimo būdo klaidos
Kaip tėvai padaro meškos paslaugą savo vaikams. Ogi savo pavyzdžiu. Vaikai savaime nuo mažų dienų perima savos aplinkos įpročius, taip pat ir valgymo. Dažnoje šeimoje mėgstamas sotus, greitas ir pigus maistas, ypač miltų patiekalai, pieno produktai, o ir vaikai noriai bei dažnai piktnaudžiauja saldumynais, energiniais ir kitais gaiviaisiais gėrimais.
„Tokios mitybos rezultatas – per pastarąjį dešimtmetį žymiai šoktelėjęs vaikų sergamumas alerginėmis ligomis, įvairiais bėrimais, atopiniu dermatitu, bronchine astma, rinitais, juos nuolat vargina slogos, sinusitai, bronchitai. O kur dar sąnarių skausmai, migrenos, I ir II tipo cukrinis diabetas, širdies išeminė liga – šios ligos pradeda kankinti net ir paauglius“, – pasakoja 15 metų sveikatinimą be vaistų skatinančios klinikos vadovė Jelena Tulčina.
Pasak jos, dar viena itin didžiulė problema, virstanti pandemija visame civilizuotame pasaulyje, – nutukimas. Ne išimtis – ir Lietuva. Gydytoja prisimena drastiškus atvejus iš savo asmeninės praktikos, kuomet į kliniką buvo atvedami nutukę vaikai – šešiasdešimt kilogramų sveriantis aštuonmetis arba šimtą – trylikametis. Visi šie faktai liūdina ir verčia ieškoti atsakymo – kodėl tėvai, rodos, nesusimąstydami pasmerkia savo atžalas tokioms kančioms.
„Tam nėra jokio pasiteisinimo“, – kategoriška gydytoja J. Tulčina. – „Čia – tiesiog tėvų atsakomybė. Jie lyg ir supranta situacijos rimtumą, tačiau teisinasi neturintys laiko. Tad vaikai valgo kas prišokamai papuola po ranka, ką randa šaldytuvuose, nesvarstydami, dera tie produktai ar ne. Reta šeima rytais renkasi košes, daržoves. Juk sumuštiniai ar sausi pusryčiai jiems – ir paprasčiau, ir greičiau. Darželių ir mokyklų valgyklose meniu neretai irgi sudaromas taip, kad tik užkimštų moksleivių pilvus. Todėl man nieko keisto, kad vaikų sveikatos rodikliai – tokie prasti, juk nuo seno žinoma: esi tai – ką valgai.“
Kaip pigu ir sotu tampa nuodu
O kas gi nutinka, kai maistas netinka mūsų organizmui? Toks maistas tampa nuodu, imuninei sistemai per sunku tai atlaikyti, ir leukocitai, kovojantys su infekcijomis bei organizmui svetimomis medžiagomis, pradeda žūti. Šio proceso metu iš jų išsiskiria stiprūs fermentai, sukeliantys organizme uždegimą. Be to, netinkamas maistas iki galo nesuvirškinamas skrandyje ir plonajame žarnyne, tad į storąją žarną patenka nesuvirškintas maistas. Čia vyksta rūgimas, puvimas, toksinės medžiagos patenka į kraują, o šis išnešioja jas visur, dar labiau užteršdamas ir palaipsniui susargdindamas visą organizmą.
„Be pirmiau mano išvardintų ligų, šiandien vaikams vis dažniau diagnozuojamas lėtinio nuovargio sindromas. O netinkamas maistas – viena iš to priežasčių. Mat organizmas eikvoja begalę energijos jį virškindamas, todėl trūksta jėgų kitai veiklai. Jei vaikas po valgio nori miego – tai vienas iš slaptos alergijos simptomų. Netinkamą maistą rodo ir po valgio pakilęs spaudimas, sparčiau tuksinti širdis“, – perspėja J. Tulčina, pabrėždama, kad delsimas spręsti šią situaciją ilgainiui gresia rimtais sveikatos sutrikimais.
Unikalus tyrimo metodas, keičiantis požiūrį į mitybą
Vienas iš patikimų būdų užbėgti galimoms bėdoms už akių – unikalus slaptos arba uždelstos alergijos tyrimas, parodantis, kas iš produktų netinka konkrečiam asmeniui. Tyrimo metu nustatoma, kaip imuninės sistemos „karžygiai“ – leukocitai – reaguoja į tam tikrą maistą. Jeigu jie žūsta – toks maistas organizmui yra nuodas. Gavus minėtuosius rezultatus, asmeniui dviem–trim mėnesiams sudaroma mitybos programa. Maitinantis pagal šiuos gana griežtus nurodymus, maistas susivirškina, toksinai pasišalina. Organizmas išsivalius, sustiprėja ir imuninė sistema, o varginusios ligos dingsta arba jų simptomai gerokai susilpnėja. Vėliau palaipsniui į mitybos programą įtraukiami ir kiti produktai, tad mitybos racionas tampa gana turtingas.
Vardan vaiko gerovės – naujas gyvenimo būdas
Gydytoja su džiaugsmu prisimena istorijas, kuomet dėl vaiko gerovės keitėsi visos šeimos gyvenimo būdas. „Dažnai mes esame paskutinė viltis šeimai išsivaduoti iš kančių. Juk nėra nieko skaudžiau, kaip matyti savo vaiką dūstantį, vartojantį hormoninius preparatus (su visa puokšte šalutinių nepageidaujamų poveikių), besikankinantį nuo beprotiško niežulio, migrenos ar nutukimo. Atėjimas mūsų į centrą sutelkia šeimą, suvienija ir priverčia skirti vienas kitam daugiau dėmesio. Pradėjus maistą gaminti namuose pagal kiekvieno poreikius, tai tampa gražia, dėl milžiniško gyvenimo tempo anksčiau pamiršta tradicija, kuri suartina ir emociškai“, – sako J. Tulčina. Gydytoja perspėja, kad nereikia tikėtis, kad visų šeimos narių požiūris pasikeis iškart. Tačiau net ir didžiausi skeptikai, matydami rezultatus, atlyžta ir susidomi. Kartais vaikų sveikatos bėdos padeda iš esmės pasikeisti tėvams arba pakitus gimdytojų požiūriui į mitybą, gerus įpročius savaime perima ir jų atžalos.
Sąmoninga pradžių pradžia – sveiko vaiko belaukiant
Tačiau geriausias sprendimas, anot J. Tulčinos, apie savo vaikų sveikatą pagalvoti dar tuomet, kai jis dar tik tėvų mintyse.
„Labai svarbu, kad planuodama nėštumą moteris pagalvotų, kokiose įsčiose ji nešios savo atžalą. Nuoširdžiai rekomenduočiau kiekvienai besilaukiančiajai atlikti tyrimą, parodysiantį, kokie produktai tinka jos imuninei sistemai, o kokie – ne. Nes mūsų praktikoje ne vienas atvejis, kuomet moteris teoriškai yra sveika, tačiau pastoti negali. To priežastis gali būti dėl netinkamos mitybos prasidėję uždegiminiai procesai organizme. O tinkamai maitinantis, reproduktyvinė funkcija gerėja, moteris greičiau pastoja“, – teigia gydytoja.
Pasak pašnekovės, valgyti imuninei sistemai naudingą maistą svarbu ne tik nėštumo, bet ir žindymo laikotarpiu. Tokiu atveju tikimybė, kad vaikutis turės atopinį dermatitą, žymiai mažėja.
„Šiandien, mano nuomone, per daug tėvų leidžia sau prabangą auginti nesveiką vaiką. Juk jo liga finansiškai ar morališkai kainuoja visiems – jam pačiam, tėvams, valstybei... Todėl visuomenę reikia šviesti, kokią įtaką mūsų gyvenimui, jo kokybei turi taisyklinga mityba“, – užtikrinta ji.
Penkiolikos metų patirtis ir tūkstančiai sėkmės istorijų
J. Tulčinos natūralios medicinos centras yra pirmoji klinika Baltijos šalyse, pradėjusi taikyti sveikatinimą be vaistų dar prieš 15 metų. Per tuos metus į juos kreipėsi apie 100 000 žmonių, labai dažnai praradusių viltį rasti pagalbos kitur.
Gautas ir tarptautinis įvertinimas: Pastero institutas – vienas pirmaujančių pasaulyje imunologijos ir mikrobiologijos srityje – pripažino J. Tulčinos klinikos taikomą metodiką kaip labai veiksmingą sveikatai. O čia, savo šalyje, Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurse „Lietuvos metų gaminys 2008“ už maisto produktų tinkamumo tyrimų metodą klinikai įteiktas aukso medalis. „Tačiau geriausias mūsų darbo pripažinimas ir sėkmės garantija – žinia apie mus, sklindanti iš lūpų į lūpas taip plačiai, kad į mūsų kliniką atvyksta žmonės ne tik iš visų Lietuvos kampelių, bet ir įvairių užsienio šalių“, – pabrėžia pašnekovė.
Neringa Urte
J. Tulčinos natūralios medicinos centrai Vilniuje, Treniotos g. 7, registracija tel. (85) 272 2241 Kaune, Maironio g. 8, registracija tel. (837) 223 139 Klaipėdoje, Naujoji Uosto g. 14, registracija tel. (8 616)104 60 http://www.naturalimedicina.lt/lt/ligos
