Kaip regis, ryškėja Lietuvos dabartis ir artimiausioji ateitis. Prezidentas norėjo, – be abejo, ir tebenori, – kad Lietuvoje į gerą pusę keistųsi pirmiausia valdymo ir teisėsaugos dalykai. Daugiau skaidrumo ir teisingumo.
Kadangi vykdomosios valdžios ir teismų valdžios praktikuojami principai blogai veikia visuomenę ir stumia į moralinę politinę krizę, prezidentas siūlo ieškoti išeities. Sukvietė, įpareigojo.
Tačiau buvusiojo prezidento, įtakingos kairiųjų partijos lyderio nuostata visai kitokia: jokių permainų nereikia, tęskim kaip buvo. Mat buvo gerai, turbūt geri ir tie sandėriai su pačia neskaidriausia, populistine Darbo partija; gerai sekėsi ir „Draugystė“, ir Turniškių aferos. Atėjus kokiam nors centro dešinės premjerui, kanceliarijos šutvė būtų išvaikyta, tačiau Algirdui Mykolui Brazauskui ji brangi.
Todėl ir atėjo nurodymas iš aukščiau bičiuliams derybininkams: baikit, nutraukit. Prezidento atsiųstas derybų stebėtojas, kas ten vyksta, būtų jau visai nepriimtinas, kaip ir prezidento brėžtas gairių reikalavimas – susitarkite dėl konkrečių darbų!
Ne, nesitarsime, – toks buvo kairiųjų atsakymas netiesiogiai prezidentui.
Ir neturėkit iliuzijų, pavargę piliečiai, kad A. M. Brazausko epocha baigėsi. Ją nutarta pratęsti, tik virveles tampant iš užkulisių. Tad ir toks atsakymas. Gaila, kad Lietuvoje apelsinai neauga.
Kas toliau? Pirmuosius arba jau lygiagrečiai daromus socialdemokratų žingsnius prognozuoti. Vėl su remiančiais darbiečiais (pašalinus Viktorą Uspaskichą – toks A. M. Brazausko revanšas už patirtus prievartavimus) ir ankstesne kompanija pirmyn į tą patį viršvyriausybinį kvartetą, tik dabar jau vienvaldiškai diriguojamą neva „pasitraukusio“ A. M. Brazausko. Trečioji pagal mandato dydį frakcija valdys ir dalins dar sustiprėjusi.
Saldainiai Artūrui Paulauskui, Artūrui Zuokui. Prireikus ir nuodėmių atleidimas Rolandui Paksui (Jurijui Borisovui jau atleista). Prezidento vertimas teikti naują senos restauruotos daugumos premjerą. Tikriausiai ne Algirdą Butkevičių, nes tas gal nepaliktų aferistinio K-R tandemo Vyriausybės kanceliarijoj. Kas kita Zigmantas Balčytis – savas.
Viena dar ne visai aišku: ar bus numarintas Darbo partijos ir partiečių aferų tyrimas Generalinėje prokuratūroje? Dar tebevykstant dialogui, panašiam į du monologus, Juozas Olekas jau signalizavo į Generalinės prokuratūros pusę: greičiau baikit tyrimą, mums reikia reabilituotų darbiečių. Už apiplauto koalicijos partnerio pasitelkimą visu būreliu jokia kaina ne per didelė.
Vytautas Landsbergis yra Europos Parlamento narys.
„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
