Kas laukia žiūrovų?
Tai bus kelionių nuo Afrikos iki Japonijos miksas. Pirmoji kelionė į Afriką buvo 2006-taisiais metais, todėl buvo įdomu prisiminti, pajausti.
Kas labiausiai patiko?
Mes vis gauname šį klausimą, tačiau neįmanoma atsakyti. Kiekviena šalis turi savo ypatumų. Nuotykiai visur skirtingi, bet labai brangūs. Visos šalys išliko širdyje, todėl nė vienos nesinori išskirti. Gal kažkiek ypatumų turi kelionė į Afriką, nes buvo pirmoji, tad daug nepatirtų dalykų laukė.
Surežisuotai gavosi, kad jus už maistą atsakingas tapote?
Kai važiavome į Afriką iš Vilniaus automobiliu, iki pat pabaigos vežėmės maistą. Taip išėjo, kad man atiteko šis vaidmuo, nes ir turistiniuose žygiuose daug gamindavau. Pasiėmiau šią sunkią ir nelengvą naštą ant savo gležnų pečių.
Iš visų laidų įstrigo Japonijos savižudybių miškas. Ar tikrai jautėte tą slogią nuotaiką?
Na, tokių vietų pasaulyje labai daug, bet taip, ten tikrai nejauki vieta. Vis dėlto liūdnų vietų netrūksta: Hirošima, po cunamio nuplauta Japonijos pakrantė. Gyvenimas nėra rožėmis klotas.
Rezultatas visada gaunasi linksmesnis, o kas slypėjo užkulisiuose: nuovargis, pykčiai?
Pykčių tarp mūsų nėra ir nebuvo, nors niekas netiki. Mes pernelyg gerai vienas kitą pažįstame, žinome, kada patylėti, kada pašnekėti. Kelionės atveria tarpusavio santykius, tad šie dešimt projektų yra geriausias įrodymas, kad pykčių nebūna. Užkulisiuose yra labai daug ekspromto. Ne visada gaunasi įvykdyti numatytus planus arba neplanuoji, o užtinki. Sėkmės dalykas.
Filmuodavote tai, ką norėdavote matyti, ar tai, ką reikėjo?
Pas mus nebūdavo žodžio „reikia“. Mes turėjome planus, bet tai gyvas procesas, kaip tiesioginis eteris, kuris keičiasi. Kai tu esi kelyje, tavęs už kampo laukia tai, ko visiškai nesitiki. Turi būti pasiruošęs jausti, reaguoti, išbandyti. Visokie veiksmažodžiai tinka.
Bet, matyt, po tokių kelionių reikėdavo atostogų?
Po pirmos kelionės žmona stebėjosi, kad dvi savaites labai tylus buvau. Vėliau rutina tave įsuka.. Kita vertus, visada yra vidinių dalykų: ilgesys, nostalgija, sunkumai. Žinoma, mėnesį būti be savo vaikų, šeimos nėra lengva.
O kaip pasikeis gyvenimas, kai greitai tapsite seneliu?
Aš labai džiaugiuosi. Būsiu keliaujantis senelis. Labai geras pavyzdys yra Argentinos lietuvis Kazimieras Šlapelis, kuris turėjo pravardę „padangių senelis“. Kai jam buvo virš aštuoniasdešimt, jis vienu metu buvo seniausias pasaulyje skraidantis lakūnas. Senelių visokių būna.
O apie keliones neatsibosta kalbėti?
Visaip būna. Žinote, mus tik visada lydi tie patys trys, keturi klausimai, kuriuos žinome į priekį: „kur dabar“, „kiek kainuoja“ ir „kodėl neimate moterų“.
Koks klausimas, kurio niekas nepaklausė, bet norėtumėte atsakyti?
Tai ne klausimas, bet patarimas. Kaip pradėti, keliauti pačiam. Mes atsakome labai paprastai – pakilti nuo sofos ir lėkti. Yra toks lietuviškas posakis, kuris, mano manymu, pats kvailiausias, bet labiausiai atspindi mūsų mentalitetą: „Ne, nu tai jo“. Tai teiginys ir neiginys tame pačiame sakinyje, tad atspindi lietuvių požiūrį. Geriau tada taip arba ne, trūksta ryžtingumo.
Tai tikrai vidutines pajamas gaunantis žmogus gali ryžtis tokiai kelionei?
Kelionės nėra tas dalykas, kur tu išleisi pinigus, o jie tau stebuklingu būdu grįš. Kelionės turi visai kitą prasmę, bet mes keliaujame su mažiausiu biudžetu. Mūsų šūkis: „Niekas neįskaičiuota“, todėl būna, kad reikia nevalgyti dieną, būna ir dvi. Bet žinai, kad turi nuvažiuoti iš taško a į tašką b. Nemanau, kad biudžetas yra stabdis keliauti.
Tiek Martynas labai filosofiškai kalba, tiek ir jūs. Kelionių įtaka?
Gal amžiaus? Antikos graikai sakė, jog vyrai pasiekia savo brandos amžių 42-iejų metų, man jau 47 eri. Žinoma, patirtis daug lemia, nes sugebi skirtingus dalykus vertinti jau per savo prizmę.
Kelionės tikrai padeda pažinti ne tik pasaulį, bet ir patį save. Yra tu minučių, valandų, kai gali daug dalykų permąstyti, savaip suprast.
Ar perkračius tas mintis viskuo džiaugiatės savo gyvenime?
Nieko nekeisčiau. Gi turbūt niekas nesako, kad kažką keistų? Gal saugočiausi labiau, bet, kita vertus, gyvenimu lėkiau atvirais sparnais, tad nieko nesigailiu.
Kai klausiau Martyno, ką gelbėtų iš negyvenamos salos, tai pasirinko jus. Ar jį irgi rinktumėtės iš draugų būrio?
Greičiausiai, nes mes toje saloje ir būtume dviese.
