Šiandien spaudos konferencijoje opozicijos lyderis Gediminas Kirkilas pranešė, kad socialdemokratai visuomenei pateiks alternatyvią programą antikriziniam planui, kuris esą „visu greičiu“ varo šalį į krizę.
Žerdami kritiką Vyriausybės planuojamoms reformoms ir naujai ministerijai, G. Kirkilas ir Juozas Olekas pareiškė, kad nuo Seimo narių buvo slepiamas net ir jiems adresuotas prezidento laiškas.
G. Kirkilas įvardijo penkias permainas, dabar vykstančias Lietuvoje, kurios jam kelia nerimą: ženklus įmonių bankrotų padaugėjimas, netikėtas Lietuvos investicijų užsienyje išaugimas (t. y. kapitalas „bėga“ iš Lietuvos), nedarbo augimas, didėjanti mokesčių našta ir mažinama socialinė parama.
Socialdemokratai, reaguodami į šios dienos „Lietuvos žinių“ straipsnį apie aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską, perspėjo premjerą Andrių Kubilių ir Seimo pirmininką Arūną Valinską, kad šie turės atsakyti į daug klausimų šia tema. „Mes tikrai neleisim šito fakto kukliai nutylėti“, – sakė G. Kirkilas.
Alternatyvi programa „ekonomikos žlugdymui“
G. Kirkilas spaudos konferencijoje informavo, kad socialdemokratai ruošia alternatyvią programą antikriziniam planui, kurioje bus numatyti žingsniai, kaip pasiekti pagrindinius tikslus: stimuliuoti ekonomiką, išsaugoti darbo vietas ir kaip atšaukti dabartinės Vyriausybės sujauktą mokesčių sistemą, kuri „veda toliau į žmonių nuskurdinimą ir mūsų ekonomikos žlugdymą“.
Pasak buvusio premjero, antikrizinis planas nepasiekia to tikslo, kuriam jis buvo sukurtas – biudžeto subalansavimo. Dar daugiau, G. Kirkilo teigimu, šio plano pasekmė bus dar didesnis biudžeto nesubalansuotumas.
Anot socdemo, svarbiausia šiuo metu yra skatinti ekonomikos augimą, ką daro visos Europos valstybės, tačiau ne Lietuva. Jis piktinosi, kad krizės įveikimo plane nėra visiškai jokių paskatų ekonomikai.
G. Kirkilo teigimu, išsigelbėti nuo „varymo visu greičiu“ į krizę galima įvedant progresinio mokesčio sistemą. „Vienas iš pagrindinių, jei ne pagrindinis ir vienintelis įrankis, kuris gali šiek tiek palengvinti naštą žmonėms“, – jį apibūdino socialdemokratas.
Energetikos ministerijai – griežtai ne
G. Kirkilas dar kartą piktinosi, kad sudėtingu ekonominiu laikotarpiu Vyriausybė nusprendė steigti naują ministeriją. Vakar socdemai kreipėsi į prezidentą Valdą Adamkų prašydami vetuoti Energetikos ministerijos (EM) steigimo įstatymą. Anot jų, ministerijos kūrimas didins biurokratiją bei valstybės išlaidas, tačiau neprisidės prie Lietuvos žmonių gerovės.
Spaudos konferencijoje G. Kirkilas pridūrė, kad jei kai kurios funkcijos naujai ministerijai bus perduotos iš Ūkio ministerijos, kyla klausimas, kam apskritai reikia palikti pastarąją. Be to, būsimos EM funkcijos dubliuotųsi su kitų įstaigų pareigomis.
„Kalbos apie tai, kad šitos ministerijos įkūrimas nieko nekainuos, mano požiūriu, yra juokingos, arba premjeras galvoja, kad žmonės nieko čia nesupranta“, – pareiškė socdemų lyderis. Anot jo, Vyriausybė geriau išsaugotų nemokamą moksleivių maitinimą nei didintų ministerijų skaičių.
„Skandalingas“ prezidento laiško slėpimas
Spaudos konferencijoje paaiškėjo, kad prezidento kreipimasis į Vyriausybės ir Seimo narius, išsiųstas dar gruodžio 29 dieną, parlamentarams buvo išdalytas tik sausio 12 dieną Seimo posėdžio metu. Abu socialdemokratai tokį įvykį pavadino skandalingu – esą dar niekada taip nebuvo atsitikę.
Anot G. Kirkilo, paskaičius laišką tapo aišku, kodėl jis esą buvo slepiamas – laiške V. Adamkus kritikuoja biudžetą ir „aiškiai sako, kad šitie žingsniai suka valstybę žlugdymo keliu“. „Jis buvo slepiamas. Akivaizdu“, – žurnalistams pareiškė Seimo opozicijos lyderis.
Ar revoliucingos permainos tikrai į gera?
Juozas Olekas, kalbėdamas apie Vyriausybės planuojamą aukštojo mokslo ir studijų įstatymo projektą, teigė, kad „revoliucingos permainos“ veda prie dviejų dalykų – politinio aukštųjų mokyklų valdymo ir aukštojo mokslo darymo turtingųjų privilegija.
Pagal naujai siūlomas pataisas daugelį svarbiausių sprendimų – pvz, dėl rektoriaus priėmimo/atleidimo, universiteto turto panaudojimo – priimtų ministro paskirti žmonės, o ne mokslo taryba. „Universitetų autonomija ženkliai suvaržoma“, – piktinosi J. Olekas.
Studento krepšelio įvedimas, anot J. Oleko, mažins ne tik aukštojo mokslo prieinamumą, bet ir smukdys jo kokybę, kadangi aukštosios mokyklos stengsis išlaikyti net ir prastai besimokančius studentus, kurie mokės didelius pinigus.
