„Nutarimo pagrindu sudarome galimybes gimnazijose formuoti klases, kur mažiausias skaičius yra 12. Aišku, tai labiausiai palies kaimuose ir mažuose miesteliuose esančias gimnazijas“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Tiesa, dėl mažesnių pagal vidurinio ugdymo programą mokančių klasių išlaikymo pirmiausia turės apsispręsti savivaldybės – nutarimo projekte numatyta, kad pusę tokios klasės krepšelio turės finansuoti savivalda, kitą pusę lėšų ugdymo plano įgyvendinimui skirs valstybė.
„Siūloma, kad 50 proc. klasių finansavimo dengtų savivaldybė, 50 proc. – valstybės lėšos. (...) Savivaldai norime duoti daugiau atsakomybės, galių priimant sprendimus dėl mokyklų tinklo“, – aiškino ministrė.
Pasak jos, jeigu ir toliau būtų laikomasi reikalavimo, kad baigiamosiose klasėse turi būti ne mažiau kaip 21 mokinys, ateinančiais mokslo metais trečių gimnazinių klasių negalėtų formuoti 56 mokyklos.
Neringos savivaldybei padaryta išimtis
Atsižvelgiant į unikalią geografinę padėtį ir ribotas alternatyvas mokiniams įgyti vidurinį išsilavinimą, išimtis padaryta Neringos savivaldybei, kurioje veikia tik viena gimnazija, rašoma trečiadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) išplatintame pranešime.
„Nidos gimnazija galės sudaryti ir mažesnes negu 12 mokinių klases. Kitaip mokiniai vidurinį išsilavinimą galėtų įgyti tik Klaipėdos miesto gimnazijose, iki kurių atstumas siekia apie 50 kilometrų. (…) Prie šios gimnazijos išlaikymo prisidės Neringos savivaldybė, skirdama papildomų mokymo lėšų“, – nurodoma pranešime.
Vyriausybės nutarimas įsigalios šių metų rugsėjo 1-ąją. Savivaldybės, apsisprendusios suformuoti mažesnes gimnazijų klases, ministerijai turės pateikti oficialius tarybų sprendimus, kad mokykloms skirs papildomų lėšų.
ELTA primena, kad apie iniciatyvą mažinti minimalų mokinių skaičių trečiose gimnazijos klasėse R. Popovienė užsiminė dar sausio pradžioje. Nors toks užmojis sulaukė buvusios valdžios kritikos, švietimo profsąjungos jam reiškė palaikymą, siūlydamos daugiau laisvių apsispręsti dėl mažesnių klasių išlaikymo suteikti būtent šalies regionuose esančioms savivaldybėms.
Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis dėl šių sprendimų kylančią finansinę naštą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) bei savivaldai siūlė dalintis proporcingai. Kaip vasario mėnesį aiškino jis, savivaldybės turėtų subsidijuoti ne pusę klasės krepšelio, o skirtumą tarp esamo ir numatyto 21 mokinio skaičiaus.
Nuostatai, kad gimnazijose turi būti bent 21 vienuoliktokas Vyriausybė pritarė 2021 metais.
