„Projektų tikslas: sudaryti galimybes ir sąlygas iki 2025 metų elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos kiekį padidinti ne mažiau nei iki 5 teravatvalandės (TWh) taip padidinant vietinius gamybos pajėgumus, palaipsniui integruoti AEI gamintojus į rinką“, – rašoma Energetikos ministerijos pažymoje.
Numatyta, kad paramą aukcionų laimėtojams sudarys elektros rinkos kainos priedas, jos persiuntimas pirmumo teise ir gamintojų, kurių elektrinės ne didesnės kaip 500 kilovatų (kW), atleidimas nuo balansavimo atsakomybės.
Pagal ankstesnį paramos modelį aukciono laimėtoju tapdavo mažiausią tarifą pasiūlęs gamintojas. Visos ankstesniame AEI paramos modelyje numatytos kvotos buvo baigtos dalyti aukcionuose 2016 metais. Statistikos departamento ataskaita apie pažangą naudojant AEI rodo, jog spartesnė AEI plėtra be valstybės paramos nevyksta.
Jei AEI plėtrai reikėtų valstybės paramos, prognozuojama, kad naujų aukcionų laimėtojams gali būti skiriama 151-590 mln. eurų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų per 12 metų, priklausomai nuo elektros kainos biržoje.
Pakeitimais taip pat norima sudaryti sąlygas ir kitoms Europos Sąjungos (ES) narėms pasinaudoti paramos mechanizmu. Kartu siūloma, kad pagal senąją paramos schemą pradėti, tačiau nebaigti organizuoti aukcionai nutraukiami.
Pirmasis technologiškai neutralus aukcionas gali būti paskelbtas kitų metų vasarą, o jame būtų paskirstyta 0,3 TWh kvota. Svarbiausias kriterijus, lemsiantis laimėtojus, – mažiausias priedas prie rinkos kainos „Nord Pool“ biržoje.
Ministerija tikisi, kad naujoji AEI aukcionų tvarka būtų priimta Seimo rudens sesijoje ir įsigaliotų nuo kitų metų gegužės.
Naujoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje planuojama, kad iki 2025 metų ne mažiau kaip 38 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių ir sudarys ne mažiau kaip 5 TWh. „Litgrid“ duomenimis, 2017 metais iš AEI Lietuvoje pagaminta 2,5 TWh elektros energijos.
