Ministrų kabinetas pirmadienį pasitarime svarstys Energetikos ministerijos parengtą Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos įstatymo projektą.
„Numatoma įsteigti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą, kuri vykdys infrastruktūrų reguliavimo, rinkos priežiūros elektroninių ryšių, kibernetinio saugumo, energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, pašto paslaugos ir geležinkelių transporto sektoriuose ir energetikos objektų techninės saugos, energetikos įrenginių eksploatavimo, energijos išteklių ar energijos transportavimo kontrolės funkcijas“, - rašoma dokumente.
IRT bus savarankiška nacionalinė valstybės institucija, jos savininkė bus valstybė, kurios teisės ir pareigas įgyvendins Vyriausybė. Tarnyba bus atskaitinga šalies Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei.
Tarnybą sudarys 7 nariai, kurios 6 narius ir pirmininką premjero teikimu skirs prezidentas 5 metų kadencijai, bet ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Siūloma, kad joje nuo 2017 metų dirbtų 5 dabartiniai Kainų komisijos nariai, RRT direktorius ir VEI viršininkas. Jie šias pareigas eitų, kol baigsis jų kadencija.
IRT pirmininkui siūloma mokėti 6 šalies vidutinių bruto užmokesčio dydžių (dabar siektų apie 4,5 tūkst. eurų) atlyginimą, o kitiems nariams - 90 proc. jo algos.
Tarnybos veiklą ketinama finansuoti iš biudžeto ir įstaigos pajamų. Energetikos ministerijos teigimu, priėmus įstatymus, didės Energetikos įstatyme nustatytos įmokos iš rinkos dalyvių, ir tai darys įtakos vartotojų tarifams.
Pernai skelbta, kad valdžios siekis sujungti tris priežiūros institucijas į vieną gali kainuoti iki 2,7 mln. eurų. Energetikos ministerija BNS anksčiau teigė, kad sujungus institucijas, būtų atleista 10 proc. darbuotojų, kasmet būtų sutaupoma po 270 tūkst. eurų.
Naują instituciją įkurti ketinama ne vienerius metus. Vyriausybė jos kūrimui pritarė dar pernai birželį - tuomet energetikos ministras Rokas Masiulis sakė, kad tai leis kasmet sutaupyti po 5 proc. lėšų.
Pernai planuota, kad nauja jungtinė Infrastruktūrų reguliavimo taryba pradėtų veikti šių metų liepą.
