Nuo gegužės 1 dienos įsigaliojusi tvarka įtvirtino nuostatą, kad smulkieji verslininkai, dirbantys pagal verslo liudijimus, už pajamas, gaunamas iš juridinių asmenų ir viršijančias 10 proc., turi sumokėti 5 proc. pajamų mokestį (laisvųjų profesijų atstovai – 15 proc.)
Trečiadienį Vyriausybė svarsto šios tvarkos pakeitimus, siūlydama 10 proc. apribojimą pakeisti 15,5 tūkst. litų suma. Jeigu tokiems pakeitimams bus pritarta, smulkusis verslininkas už savo parduodamas paslaugas ir prekes juridiniams asmenims, gaudamas ne daugiau kaip 15,5 tūkst. litų pajamų, nebeturės mokėti 5 proc. pajamų mokesčio. Tik tuomet, jei jo gaunamos pajamas viršys siūlomą sumą, jis bus apmokestintas.
Tokie pakeitimai, anot Vyriausybės, yra motyvuojami tuo, kad smulkusis verslininkas didžiąją dalį pajamų vis dėl to gauna ne iš fizinių, o juridinių asmenų.
Apribojimas išlieka, nes siekiama sumažinti piknaudžiavimą smulkiesiems verslininkams perpardavinėjant savo prekes ir paslaugas juridiniams asmenims.
Vertindama šiuos Vyriausybės svarstomus pakeitimus Smulkiųjų verslininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė sakė: „Tai yra teisingas sprendimas tiems smulkiesiems verslininkams, kurie užsiima veiklomis, kurios nėra pelningos. Pavyzdžiui, tų veiklų atlikėjams, kurie turi didelę apyvartą, tie 10 proc. yra kažkur apie 10 tūkst. litų, tačiau, tarkime, siuvėjas per metus turi kokių 15 tūkst. apyvartą. Jam 10 proc. būtų apie 1,5 tūkst. litų – už tokią sumą atlikti užsakymą juridiniam asmeniui yra labai menka galimybė. Jeigu leidžiama suma bus nedaugiau kaip 15,5 tūkst. litų nuo apyvartos, tai yra tikrai gerai, nes verslininkas galės didesne apimtimi atlikti paslaugas ar parduoti savo gamybos prekes.“
Anot jos, nors Vyriausybės siūlymui asociacijos nariai pritaria, siūloma suma toli gražu nėra tokia, kokios pageidautų smulkieji verslininkai.
„Įvertinant tai, kad tai yra smulkus verslas, kuris didina verslumą, mūsų asociacijos nuomone, nereikėjo išvis riboti (gaunamų pajamų iš juridinių asmenų – aut. past.) Ribojimas reiškia, kad dirbtinai smulkiam verslui yra susiaurinama rinka, taip pat sumažinama galimybė pasirinkti paslaugos atlikėją juridiniam asmeniui“, – aiškino Z. Sorokienė.
