Vyriausybė galiausiai patvirtino Įslaptintos operatyvinės informacijos pateikimo valstybės institucijoms ir pareigūnams tvarką. Šią tvarką Vyriausybę įpareigojo nustatyti dar 2003 metais priimtas Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas.
Premjeras Andrius Kubilius sako, kad dabar tik nuo Seimo priklauso, ar šis pasinaudos patvirtinta tvarka ir gaus iš Valstybės saugumo departamento 12 analitinių pažymų, kurios esą suteiktų informacijos apie aukšto lygio politikų korupcijos faktus.
"Mes taisykles peržiūrėjome ir radome teisingą ir rezultatyvų sprendimą. Toliau paties Seimo reikalas, kaip jis šitomis taisyklėmis pasinaudos", - trečiadienį žurnalistams sakė A. Kubilius.
Patvirtintoje tvarkoje nurodoma, jog įslaptinta operatyvinė informacija valstybės institucijoms ir pareigūnams pateikiama griežtai laikantis principo "būtina žinoti". Valstybės institucijoms ir pareigūnams negali būti pateikiama įslaptinta operatyvinė informacija, galinti atskleisti operatyvinės veiklos subjektų operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių asmens tapatybę, teigiama Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.
Įslaptinta informacija teikiama vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis. Tokios informacijos apimtį ir formą nustato įslaptinta operatyvine informacija disponuojantis subjektas. Nustatytoje tvarkoje įvardijama, kad visus ginčus tarp įslaptintos informacijos pateikimo procese dalyvaujančių subjektų sprendžia Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija.
ELTA primena, jog šio Vyriausybės nutarimo trūkumas buvo įvardinamas kaip viena iš priežasčių, dėl kurio Seimui nepavyksta gauti įžymiųjų 12 analitinių pažymų, kurios esą suteiktų informacijos apie aukšto lygio politikų korupcijos faktus.
