Premjeras Algirdas Butkevičius žurnalistams sakė, kad priimant išvadą, be kita ko, atsižvelgta į Savivaldybių ir Seniūnų asociacijų poziciją. Jis pabrėžė, kad meras formuoja savivaldybės strategiją ir turi teisę suformuoti komandą. Be to, pasak A.Butkevičiuas, leidžiant seniūnijoms turėti savo biudžetus, pablogėtų finansų valdymas, atsirastų galimybės didėti korupcijai.
„Jeigu nori, pavyzdžiui, savivaldybės kai kurios gali pačios organizuoti rinkimus ir daryti apklausą, koks seniūnas jiems labiausiai būtų tinkamas. Šiuo metu įstatymai nedraudžia savivaldybių taryboms priimti sprendimus, netgi gali tapti ir biudžetine įstaiga, gali tapti ir atskirtu savivaldybės padaliniu, bet aš noriu pasakyti, kad mes negalime ignoruoti savivaldos pagrindų įstatymo, mes negalime savivaldybių taryboms primesti iš viršaus įstatymus, nesuderintus su Savivaldybių asociacija ir Seniūnų asociacija“, - sakė premjeras.
Išvada patvirtinta nepaisant Darbo partijos pasipriešinimo.
„Jeigu pagrindžiame, kad šito negalima padaryti keičiant Konstituciją ar nereikia daryti, tai iš karto turi lygiagrečiai eiti kiti siūlymai - to, ko nori žmonės. Šito nebuvo pateikta, dėl to mes pasitarime nepritarėme“, - „darbiečių“ poziciją žurnalistams pirmadienį aiškino žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Anot jos, būtina užtikrinti, kad skiriant seniūnus būtų labiau atsižvelgiama į bendruomenių nuomonę, nes dauguma gyventojų nori seniūnus rinkti tiesiogiai.
Vidaus reikalų ministerijos rengtoje Vyriausybės išvadoje teigiama, kad seniūnas nėra savivaldybės viešojo administravimo subjektas, per kurį įgyvendinama savivaldos teisė.
„Esminės seniūnijų ir seniūnų funkcijos - organizuoti tinkamą viešųjų paslaugų teikimą gyvenamosios vietovės bendruomenei, o ne atstovauti bendruomenės interesams formuojant savarankišką politiką“, - išvadą aiškina ministerija.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Seimo teikiamose pataisose lieka neaišku, koks bus išrinktų seniūnų statusas ir santykis su bendruomenės išrinkta savivaldybės taryba bei jos sudarytomis vykdomosiomis institucijomis. Be to, teigiama, kad savarankiškų biudžetų įteisinimas lemtų dviejų pakopų savivaldos modelio kūrimą, kuris nepasiteisino ir buvo panaikintas 1995 metais.
„Rinkti 559 seniūnus ir išlaikyti paskui juos ir tiek pat - 559 - apylinkių tarybas Lietuvos biudžetui kainuotų labai daug, šituos pinigus reikėtų atimti iš kažkokios kitos srities, tarkime sveikatos, socialinės apsaugos ar švietimo. Mes galvojame, kad taip, kaip yra dabar, yra gerai ir Lietuvoje yra svarbesnių vietų, kur mes galėtume tas lėšas padėti“, - pirmadienį žurnalistams teigė vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius.
Pagal įvairių partijų atstovų Seimui svarstyti pateiktas Konstitucijos pataisas seniūnai būtų renkami ketveriems metams. Kaip ir per savivaldybių tarybų rinkimus, balsuoti galėtų Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai. Iniciatorių nuomone, tokios Konstitucijos pataisos seniūnams ir seniūnijoms suteiktų konstitucinį statusą, garantuotų realią savivaldą ir renkamų pareigūnų atskaitomybę bendruomenėms. Kartu siūloma nustatyti, kad seniūnijos turėtų savo biudžetą.
Kovo mėnesį po pateikimo už tokią Konstitucijos pataisą balsavo 50 parlamentarų, penki buvo prieš, 35 susilaikė. Konstitucijos pataisoms priimti reikia 94 parlamentarų balsų. Neigiama Vyriausybės išvada nėra įpareigojanti.
Šiuo metu seniūnai yra karjeros valstybės tarnautojai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
